Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

įkainojamos vertės relikvija... Rodos, imu suprasti Lauros
pasakymą: „Galėčiau mirti, kad būtų galima prisiglausti..."
O tačiau be šito visa dar gražiau... Visa tai dar tik gamtinėje
mūsų daly. O kas pavaizduos nuostabumą viso kilnumo tų
paslaptingų sričių, kur išnyksta medžiaga?!
Mano Viešpatie, ar mokėsiu elgtis su Tavo dovanomis?
Juk tai dovana neįkainojamos vertės, ne kiekvienam duota.
Bet kaip sunku čia nesusitepti žemės dulkėm dulkėtais keliais
vaikštant! Juk ilgesys viso, kas prigimčiai duota, toks
galingas... Tai ypač ryškiai pasirodė kažkur nugirdus mintį,
kad II Vatikano Susirinkimas atšauks celibatą... Pasireiškė
kažkoks dvilypumas: viena dalis be galo norėtų... Bet
kita kitaip mano: juk niekas negali drausti aukotis, kaip atgailą
pakelti viską, kuo naudotis kaip Kūrėjo dovana daugelis
nemoka... Tas ilgesys tik jai - Sesei - priklauso, bet
aistros?.. Tiesiog neįsivaizduoju... Ar tai nebūtų našta, kliudanti
priklausyti visiems?..
Šv. Mergele... Didūs yra Viešpaties planai. Jei Jis norėtų
iš manęs ko nors neįtikėtino, Tu juk leisi Jo Valią pažinti..."
(1963 04 27, mėn. rekolekcijos).
„Kartais taip būna, kad lauki kokios žinios, kuri asmeniškai
labai svarbi, - lauki ir niekaip negali sulaukti... O kaip
kankina toks laukimas! Sakoma, geriau kad ir blogiausia
žinia, negu jokios... Taip, labai sunku būti apimtam kažkokio
neaiškumo, laukti, gal mylimam asmeniui kas blogo atsitiko...
Laukiant visada atrodo, kad atsitiko kas blogiausia...
Lauki, nemiegi, tokios ilgos pasidaro dienos, valandos...
Ir staiga gauni žinią, kad viskas gerai, arba sugrįžta
linksmas ir laimingas! Kaip gera! - Arba sprendi uždavinį.
Valandą, kitą galvoje kažko pasidaro pilna. Niekaip neišeina...
Ir štai, pagaliau! - Kaip gera!
Panašiai būna ne vien išoriniame mūsų gyvenime. Būna
ir pažinimo srity - toje paslaptingoje srity, kuria remiasi mūsų
veiklumas, mūsų energijos galia. Ateina savotiško neži­
186