Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

negera. Dainos, kalbos - viskas buvo iš reikalo. Taip norėjau
nedalyvauti, bet buvo negalima. Kokie vargšai tie žmonės!
- „Pakelk stiklelį, prispausk prie lūpų - kaimynę pabučiuok".
- Ir vedę žmonės, čia pat šalia jų žmonos sėdi,
bučiuoja kitas, moterys vėl su kitais. Kažkas šlykštaus... Visas
dienas labai negera, klaikiai liūdna.
Ačiū Tau, Viešpatie, juk aš turiu ką aukoti! Ypač sunku
būna vakarais... Norisi kiekvieną vakarą pasninkauti, ko
nors skanaus atsisakyti - kitaip nesugalvoju..." (1965 09 20).
„Kodėl taip būna, kad neskaistumo nuodėmėse visada
vyrai „apgauna"? Juk šiaip žmonių gyvenime apgavysčių
būna tarp abiejų lyčių, o šiame reikale... Juk negalima sakyti,
kad abi lytys nevienodo protingumo. Tai kas gi yra ontinis
pagrindas? - Turbūt toji specifinė moters meilės žymė:
pasitikėti, atsiduoti... Tai išniekinimas gražiosios Kūrėjo
tvarkos būti padėjėja, įsijungti į jo gyvenimą. Ji įsijungia į jo
idėjas ir geruose, ir bloguose sumanymuose..." (1965 09 21).
Tikėjimo išbandymas
„Pirmą kartą šiandien klūpojau naujoje [darbo] vietoje
[Leipalingio bažnyčioje] prieš Švč. Jėzaus Širdį vėlai sutemus.
Per langus krito fantastiška žibintų šviesa. Žaliais ir
raudonais atspalviais tviskėjo Amžinoji [lemputė]. Buvo taip
jauku... Kažin ar pirmą kartą taip akivaizdžiai, sąmoningai
supratau, kad yra tikras menas, tam tikra - labai savotiška,
bet žmogaus pilnatvei būtina - dorybė, pajutus širdį linkstant
neprotinga linkme, su ja kovoti, ją valdyti, ją auklėti. Ir
šita mintis išplaukė, rodos, asociacijos būdu, galvojant apie
Danutės dienoraštį. Kaip išmintingai ji elgėsi, stengdamasi
nesusitikti su tuo, ko labiausiai geidė.
/.../ Šv. Mergele, dėkoju už šviesos spindulėlį šiandien. -
Kai mąstomosios maldos metu buvo taip tamsu - dėl to nesupratimo,
kodėl tai įvyko Sesės gyvenime, - kai tos min­
266