Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

.../ Dieve, koks didis esi, jei ir tokius baisius dalykus savo
meile ištaisai! Meldžiu šito, Aukščiausiasis: atkurk tai, kas
sunaikinta, idant dar labiau suspindėtų Tavo meilė, Tavo galybė,
Tavo didingumas visų Dangaus angelų ir šventųjų akivaizdoje,
jog Tau ir tokie dalykai įmanomi. Turbūt suteikti
malonę, kad iš tokios vargingos būklės siela vėl ilgėtųsi, savo
norus, jausmus užmiršusi, gyventi aukos gyvenimą, jausti didį
norą, kad kiekvienas amžinai laimingas būtų, - yra didesnė
kūryba, kaip pasaulį sukurti... Dieve, sukurk tą stebuklą ir
Sesės sieloje, idant jos meilė būtų tokia didelė, kad atsvertų ir
nuodėmės draugo visas niekšybes, nedėkingumą Tau... Dieve,
sukurk! - Mes Tave garbinsim per amžius už Tavo visagalybę,
už Tavo meilę, kad ir tokius dalykus atleidi!
Šv. Mergele, Tu tarpininkė visų malonių. Tegul Paskutinio
teismo metu būna visiems aišku, kad pasiaukojimas Tau
yra nekintamas dalykas, iš esmės perkeičiantis žmogaus gyvenimą.
Tegul būna visiems aišku, kokia Tavo galia padėti
mums, kokia visagalė malonė! Tegul būna visiems aišku,
kad Dievas gali leisti žmogaus valiai laisvę, gali leisti klysti -
dėl to, kad Jis sugeba dar nuostabiau viską atkurti savo nauju
sukūrimu" (1965 10 19).
„Tik kelios minutės buvo likę ligi vakarienės. Tokiu nepatogiu
laiku Vi[dutė] sėdėjo prieš mane akeles nuleidusi
ir kelios ašaros nejučiom nuriedėjo per veidelį, kuris dar
toks jaunutis...
- Nesurandu gyvenimo kelio...
Susitarėme kita proga paieškoti, kadangi turėjau eiti...
/.../
- Vaikuti, tu sangvinike?
- Taip. Su melancholikės priemaiša.
- Ar tu mokėjai Jėzui laisvai, artimai kaip draugui kalbėti,
ypač po šv. Komunijos? Ir mąstomąją maldą atlikdavai?
- Kol visa buvo gerai - tikrai taip Jėzui kalbėdavau. Ir
mąstomąją maldą visada atlikdavau. O paskui... Tik tą lai­
276