Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

ma, tokia meilė negali būti lygi tai, kai mylima dėl vertumo,
bet vis dėlto...
/.../ Šv. Mergele, už viską dėkoju! Už viską, ką papasakojo
Marytė: portfelis vardinėms; mano vardas per Vatikano
radiją kovo mėnesį; atsižadėjimas smalsumo - galėsiu
drąsiai žvelgti į akis, nebus apviltas jų pasitikėjimas; išdidumo
sulaužymas [prieš kaimynus] dėl vaikų mokymo; Nikodemos
ryžtas [stoti į vienuolyną]; Sesei „už šaunumą";
darbas šiuo metu gryname ore ir visa, visa" (1965 05 05).
„Žvelgdamas į savo gyvenimą, pastebiu kelis keistus etapus:
vaikystė - skrupulai, kova; gimnazija - tarsi poilsis nuo
kovos; seminarija - nuovargio kryžius, laisvės stokos jutimas
(truputį panašu kaip ir čia); Šiluva-Raseiniai - nesubrendusi
jaunystė; Šiupyliai-Vilijampolė - draugas ir jo reikalai...
Įgula - prigimtinė meilė [susižavėjimas]; Šakiai - merginų
jausmai; Gudeliai - smalsumas; kalėjimas - Dieve, tebūna
išėjimas į Tavo Valios vykdymą!" (1965 05 10,36-asis
gimtadienis).
„Pavasaris - augimas, kūryba, gyvybė, dinamika. Kaip
tai panašu į meilę! Ten irgi nuostabi kūryba, gyvybė, dinamika,
augimas.
Kaip džiugu - pradedu ateiti į rimto žmogaus amžių!
Kai pasižiūriu į draugus [kalinius] - manęs jau netraukia jų
išdykavimai, imtynės. Stebiuosi, matydamas juos „neturinčius,
ką veikti".
Dieve, meldžiu Tave, mano subrendimo amžiuje išmokyk
dirbti vien tai, ko Tu nori, - tai, kam mane pašaukei, o
ne pirmiausia tai, kas man patinka pačiam. Mokytojau, dabar
į gyvenimą kai leisi, tai vienas iš svarbiųjų tikslų - imtis
dirbti tai, kas labiausiai nevilioja jausmų..." (1965 05 12).
„Kažkaip gera pajusti subrendusio žmogaus amžių. Apvaizda
neleido praeiti universitetų šventovių, bet leido prai6’
243