Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

„Sese, ar žinai, kad tu žemėje laiminga būsi tik tada, kai
pradėsi elgtis priešingai kaip visi aplink tave: kai pradėsi
ieškoti skausmo, užuot ieškojusi džiaugsmo...
Palauk, dar nepasmerk greitai tos minties! - Žiūrėk, Jėzus
gimė mūsų kūne kaip tik dėl to, kad turėtų galimybę
kentėti. Tai vienintelis būdas išgyventi priešingybę būklės,
ištinkančios žmogų patikėjus demono melu, kuriuo jis baisiai
apgauna pasaulį, ir manant, kad laimė ir meilė yra išoriniuose
dalykuose. Tai melas! Laimė ir meilė yra mūsų
viduje, ne išorėje - ne taip kaip saulėta diena, pavasario žydėjimas.
Laimę ir meilę jausti žmogus gali ir be išorinių dalykų:
jausmų tenkinimo, turtų, garbės. Šios priemonės yra
bandymas laimę kurti „gudriau", kaip kad mus moko Dievo
Išmintis ir Jo Meilės gilybė. Skausmas yra vienintelė būsena,
kurioje žmogus gali atsiprašyti už šitą bandymą. Tik
reikia, kad jis būtų jaučiamas laisvai, priimamas kaip tik su
šita mintimi. Ir kai mes labai atsiprašyti norim, kai labai
jaučiame savo (taip pat ir kitų) nedėkingumą, tai savaime
imame siekti tos būsenos, kuri priešinga pasaulio vaikų bandymui
kurti savo laimę išoriniais dalykais. - Vargšai, jie
trumparegiai ir dėl to nepastebi, kad už visų tų viliojančių
dalykų, kuriais juos demonas apgauna, stovi mirtis... Nes
visi tie dalykai savaime nusigręžia nuo visokios gyvybės
priežasties, o priežastis tėra tik Jis, Visagalis.
Tai herojiškumas! Bet ko didingesnio galiu melsti tau,
linkėti kaip brangiausios vertybės šios džiaugsmo šventės
proga? Turiu nuolankią viltį, kad tau bus leista pažinti, jog
tai yra didelė laimė! Jėzus net savo mielai Motinai savo dieviška
Išmintimi nieko brangesnio nesugalvojo, kaip tik suteikti
Jai leidimą dalyvauti su Juo tose sąlygose, kuriose ir Ji
kartu su Juo turėjo galimybę parodyti herojišką meilę, atsveriančią
visų nedėkingumą. Bet už tai Ji yra Tarpininkė
visos palaimos, kurią patiria žemė.
Koks nuostabus buvo dieviškas sprendimas tada, fariziejaus
namuose: „Jai daug atleidžiama, nes ji labai mylėjo..."
290