Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

visi jo bičiuliai. Klebonaudamas Šlavantuose, grįžęs iš tolimiausių
kelionių, kad ir labiausiai nuvargęs, kad ir tamsiausią
naktį eidavo į bažnytėlę aplankyti Švč. Sakramento.
Kelionėse su bendrakeleiviais kalbėdavo Rožančių.
„Visos jo veiklos, gražaus darbo šaltinis buvo malda, meilė ir
auka, - sakė vyskupas Julijonas Steponavičius per kun. Juozo
Zdebskio žuvimo 1-ųjų metinių Mišių pamokslą. - Meldėsi
jis savo namuose kambaryje, meldėsi bažnyčioje. Meldėsi su
jaunimu sambūriuose... Meldėsi už visus ir su visais. Meldėsi
todėl, kad iš maldos jam tryško jėga darbui, o iš darbo - šviesa
maldai".
Minint kun. J. Zdebskio 10-ąsias žūties metines (1996 02
05 .) pamoksle Rudaminos bažnyčioje arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius pažymėjo, kad kun. Juozas ypač brangino mąstomąją
maldą. „Jo visi pamokslai, konferencijos, rekolekcijos būdavo
maldoje išmąstytos", - sakė jis.
Stebina kasdieniai kunigo Juozo mąstymai kalėjime. Jis
mąsto - meldžiasi, kai kiti kameroje burnoja, keikiasi, pasakoja
nešvankius anekdotus ar savo nuotykius, kai „skelia"
domino - jis meldžiasi už juos ir už visus klystančiuosius,
nusikalstančiuosius. Kai dėl jų keliamo triukšmo negali susikaupti,
jis mąsto rašydamas. Jis stiebiasi vis aukštyn: kuo
sunkiau - tuo tobuliau įprasmina savo būtį.
Ypač stengiasi neapleisti kasmėnesinių rekolekcijų: „Visų
svarbiausia, kas sudaro naujo gyvenimo formą - tai rekolekcijos".
Pagaliau 1971 11 30 Lukiškių kalėjime jis pradeda 8
dienų rekolekcijas. Jų mintys - tai viso jo dvasinio gyvenimo
analizė, reziumė ir gairės ateičiai.
Labiausiai mane nustebino kun. Juozo nuolatinis Dievo ir
Švč. Mergelės jutimas, betarpiškas ryšys, tarimasis su Jais -
ar tai Jų valia? - Ir visa ko pavedimas Jiems. Tai labai retas
egzistencinis savo vienovės su Dievu jutimas, kurį esu regėjęs
dar kelių mano pažintų kunigų gyvenime.
22*
339