Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

mano žvilgsnis į tą gyvenimo sritį, kur širdys liepsnoja?!
Ir todėl kiekviena mano diena turi būti tarsi viena plyta,
grindžianti jiems kelią į laimę. - Mokslo ir aukos!
/.../ Raseinių šventoriuje. - Naktis. Tamsūs medžių šešėliai.
Šventovės kontūrai. Aplinkui miesto žiburiai...
Esu skirtas šiai šventovei, joje gyvenančiam Jėzui, ir jiems,
kurie čia aplinkui gyvena.
Esu skirtas jiems - tai didžiulei miniai! - jų jaunystei.
Pradedu trečiuosius savo kunigystės metus... Kiekviena
diena dėl jų - mokslo! aukos! TVM*" (1954 09 21-23,
rekolekcijos).
„Mano Marija, Tu pašaukei mane, nes be Jėzaus jie negali
būti laimingi. Kaip labai Tu išaukštinai mane, kad man jie
pasisako, ko niekam - nė motinai - nepasako! Ir dėl to Jėzus
atleidžia jiems...
/.../ Brangioji, Tu davei mane jiems. Kad aš ne mažiau
dirbčiau ir sunkumų - aukos - pakeičiau negu jie. /.../ Ir
todėl - kokia brangenybė yra tie momentai, kai Tu nepatenkini
mano norų. Juk tada turiu ką dėti ant kitos svarstyklių
lėkštės. Juk Tu žinai, Mieloji, kaip sunku jiems surasti
Jėzų - savo ramybę, kaip sunku jiems prisipažinti... ir
ypač ištverti.
Padėk man, Brangioji, suprasti, kada mane kvieti aukai.
Man kartais taip sunku būna tuos momentus pažinti... Juk
argi nekeliu Tau klausimų: kodėl Jurgutis taip ilgai negauna
mašinos?.. (Ar pakankamai stiprus yra mano nuolankumo
jausmas - juk kiek daug man bus progų puikybei?) -
Kodėl pinigų daugiau negaunu?.. (Juk Jėzus juos duoda
mums, kad panaudotume sielų naudai: argi man ne geriau,
kad už tuos, kurių negaunu, nebūsiu atsakingas Jėzui?)
Pagaliau argi neaprūpini manęs ir žemiškomis gėrybėmis?..
Atsirakinu duris - čia mano butas. Čia taip jauku.
* „Tibi Virgo Maria!" - Tau, Mergele Marija! (lot.).
3'
35