Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
86<br />
Profilaktika<br />
Prospektyvinio tyrimo, kuriame dalyvavo 346 pilvo srities operaciją<br />
patyrę ligoniai, duomenimis, iki operacijos varginusio skausmo<br />
intensyvumas buvo susijęs su pooperacinio skausmo stiprumu. Nustatytas<br />
ryšys tarp pooperacinio skausmo intensyvumo ir lėtinio skausmo<br />
paplitimo. Todėl padaryta išvada, kad adekvati ūminio skausmo kontrolė<br />
iki operacijos ir pooperaciniu laikotarpiu gali padėti išvengti nuolatinio<br />
pooperacinio skausmo. Be to, yra mokslinių įrodymų, kad intraoperaciniu<br />
ir pooperaciniu laikotarpiu taikoma epidurinė nervų blokada gali būti<br />
naudinga. Manoma, kad chirurginė technika ne mažiau svarbi, nes<br />
pastebėta, kad operacijos metu taikant „nervus tausojančią“ techniką<br />
mažiau ligonių skundžiasi nuolatiniu pooperaciniu skausmu. Iki šiol<br />
prospektyvinių tyrimų šia tema nebuvo atlikta. Kaip nurodoma literatūroje,<br />
į krūtinės chirurgijos praktiką įdiegus asistuojamąją vaizdo techniką,<br />
persistuojančių potorakotominių skausmų dažnis praėjus metams po<br />
operacijos nepasikeitė. Tai aiškiai parodo, kaip sunku išvengti nervų<br />
pažeidimo operacijos metu ir kad nuolatinio pooperacinio skausmo<br />
išsivystymui, be nervų pažeidimo, yra svarbūs kiti veiksniai.<br />
Gydymas<br />
Paprastai, kai ligonis po operacijos pradeda skųstis nuolatiniu skausmu,<br />
chirurgas įtaria komplikaciją, pavyzdžiui, žaizdos hematomą, lėtinę<br />
infekciją, arba mano, kad nepavyko visiškai sutvarkyti kirkšninės išvaržos<br />
ir panašiai. Žinoma, tokias diagnozes reikėtų atmesti pirmiausia. Tačiau<br />
daugeliu atvejų chirurginių komplikacijų nerandama. Tada reikėtų<br />
pagalvoti, kad ligoniui gali būti lėtinio skausmo sindromas, kurio<br />
patofiziologiniai mechanizmai slypi centrinėje nervų sistemoje, o ne<br />
periferiniuose audiniuose.<br />
Kadangi persistuojantį pooperacinį skausmą daugeliu atvejų lemia nervų<br />
pažeidimas, gydymo galimybės yra labai panašios kaip kitų neuropatinio<br />
skausmo sindromų. Retai užtenka medikamentinio gydymo. Reikia<br />
įvertinti biopsichosocialinę būklę, o sudarant gydymo planą būtina<br />
numatyti priemones, kurios leistų panaikinti nenaudingus fizinius ir<br />
psichologinius prisitaikymo prie aplinkos pokyčius. Pavyzdžiui, ligoniams<br />
retai pasakoma, kad po operacijos nuolat varginantis skausmas gali reikšti<br />
komplikaciją. Todėl dažnai ligoniai būna pikti, nusiminę, kol gydytojas