PDF do pobrania - LV Zjazd Polskiego Towarzystwa Botanicznego

450 Sławomir ŻUREK, Artur OBIDZIŃSKI, Mindaugas LAPELĖ
BRUNDZA K. 1936. Kamanos. Žemes ūkio akademijos metraštis, 10, 3–4.
Čepkeliai State Nature Reserve management plan, 2004. Explanatory text. Vilnius.
Čepkeliai raisto apylinkiai fi zineė-geografi nė charakteristika ir tolimesnės raidos prognozavimas,
1974. Ataskaita. LTSR MA geografi jos skyrians fondai, Vilnius.
COUWENBERG J., JOOSTEN H. 2002. C. A. Weber and the raised Bog of Augstumal. IMCG,
Tula.
ČESNULEVIČIUS A., ŠVEDAS K. 2010. Palaeogeography and evolution of Dubičiai glaciolacustrine
basin in southern Lithuania. Estonian Journal of Earth Sciences 59, 2: 141–150.
DAPKUS D. 2000. Comparison of Lepidoptera communities of Čepkeliai raised bog, Baloša
and Palios peatlands. Acta Zoologica Lituanica 10, 4: 85–88.
DILYS A., GIKYTĖ K. 1977. Raisto ir apypelkio hidrologine charakteristika. Geografi nis metrastis
15: 35–53.
DREYER J. 1919. Die Moore Kurlands nach ihrer geographischen Bedingheit und ihrer Ausnutzungsmöglichkeit.
Fredrichsen, Hamburg.
GAMS H. 1932. Zur geschichte der Moore der Kurischen Nehrung und der Samlands. Schriften
d. Phys.-Ökonom. Ges. zu Königsberg in Pr. 67: 3–4.
GRIGELITĖ M. 1968. Structure of peat deposits of Lithuania and development of vegetation of
peatland during the Holocene. Abstract of doctoral thesis (in Russian). Acad. Nauk Lit.
SSR, Wilno.
HALICKI B. 1934. O zasięgu zlodowacenia w północno-wschodniej Polsce. Posiedzenie naukowe
PIG, Warszawa.
ILNICKI P., ŻUREK S. 1996. Peat resources in Poland. In: E. Lappalainen (ed.) Global Peat
Resources. International Peat Society, Jyskä: 119–125.
JUNDZIŁŁ B. 1811. Opisanie roślin litewskich według układu Linneusza. Wilno.
KABAILENE M. 1990. Lietuvos holocenas. Mokslas, Vilnius.
KAZLAUSKAS R., KUDABA Č., KUNSKAS R. 1973. Čepkeliai raistas. Mokslasir gyvenimas 7.
KLIMAVIČIENĖ V. 1974. Čepkeliau raisto apylinkiau kvartero dangos są ranga. Geografi nis
Metraštis 13: 133–137.
KMITA M. 1969. Geomorfologia dorzecza Mereczanki (ZSRR). Prace i Studia IG UW. Katedra
Geografi i Fizycznej 2: 76–89.
KONDRACKI J. 1968. Fizycznogeografi czna regionalizacja Polski i krajów sąsiednich w systemie
dziesiętnym. Prace geografi czne IG PAN 69: 13–41.
KUNSKAS P.A. 1976. Geomorfologičeskie predposylki stratigrafi českoj fragmentarnosti
organogennych zaležej golocena. V: Palinologiâ v kontinental’nych i morskich
geologičeskich issledovaniâch. Zinatne, Riga: 72–84.
KUNSKAS R. 1977. Čepkeliai Raisto ir yo opylynkes. Pelkes raidos bruožai. Geografi nis
Metraštis 15: 65–74
KUNSKAS R. 2005. Ežeru ir pelkiai ekosistemų raida. Rimvydas Kunskas, Vilnius.
LAPELĖ M., RASOMAVICIUS V. 2003. Čepkeliai Strict Nature Reserve (Lithuania). La Riserva
naturale di Torricchio 11.2: 141–155.
MAŽEIKA I., GUOBYTE R., KIBIRKŠTIS G., PETROŠIUS R., SKURATOVIČ Ž., TAMINSKAS J. 2009. The
use of carbon C–14 and tritum for peat and water dynamics characterization: case of
Čepkeliai peatland, Southeastern Lithuania. Geochronometria 34: 41–48.
PAKALNIS R. 1984. Čepkeliai raisto vandeningumo kitimas remiantis dendrochronologiniais
duomenimis. V: Čepkeliai rezervatas. Vilnus: 44–45.