03.06.2013 Views

arqiteqturis konservaciis istoria Yuka Yokileto - Ancient Georgia

arqiteqturis konservaciis istoria Yuka Yokileto - Ancient Georgia

arqiteqturis konservaciis istoria Yuka Yokileto - Ancient Georgia

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

174 <strong>arqiteqturis</strong> <strong>konservaciis</strong> <strong>istoria</strong><br />

`Conceil des bâtiments civils”-is (sazogadoebrivi<br />

mSeneblobis sabWos) wevrs da e vala.<br />

dazianebuli nawilis SekeTebis nacvlad,<br />

man gadawyvita daeSala Spili da koSki<br />

TiTqmis mTavari Sesasvlelis Tavze arsebul<br />

platfor mamde. qveda nawilSi arsebuli<br />

bzarebis mizezebis saTanado kvlevis<br />

ga reSe, man aago axali da ufro mZime<br />

koSki. axali bzarebi maleve gaCnda da kvlav<br />

SekeTda cementisa da rkinis Wimebis<br />

gamoyenebiT, Tumca mdgo mareoba gauaresda.<br />

1844 wels sajaro samuSaoTa ministrma<br />

am axali nage bo bis daSlis brZaneba<br />

gasca. amave dros didroni werda: `Cven<br />

did zians ver davinaxavdiT imaSic, mTeli<br />

portalis dangrevac Tu moindomes. mTeli<br />

gulwrfelobiT unda ganvacxadoT,<br />

rom sen-deni aRar warmoadgens CvenTvis<br />

raime interess. gvirCevnia, es Zegli<br />

saerTod daingres, vidre ase rigad damaxinjdes....<br />

bevr adamians pativis ayras<br />

sikvdili urCev nia.~ 155 es sityvebi, romelic<br />

jon raskinis winaswaruwyebad gaismis,<br />

qmedi Ti gamodga. debre gadadga da<br />

samuSaoebi daevala viole-le-dYuks, romelic<br />

gamagrebiT Semoifargla da axali<br />

koSkis agebas ar cdila.<br />

XV saukunis almodebuli goTikis<br />

nimuSis, sen-Jermen l’oqseruas eklesiis<br />

restavracia, luvris pirispir<br />

parizSi, pirveli skola gaxda moqandakeebis,<br />

vitraJistebis da sxva xelosanTaTvis,<br />

iseve rogorc arqi teq torrestavratorebisTvis<br />

_ Tumca TviT<br />

samuSao im droisTvis sakma od sadavo<br />

oyo (leniaud, 1980:57). `Comité des arts et<br />

monuments”-is Sekrebaze 1839 wlis mart-<br />

Si, viqtor hYugom dagmo akldamisa da<br />

samkveTlos ori kape lis dangreva; sarkmlebis<br />

amoqolva da XV saukunis gisosebis<br />

moxsna; Se sasvleli portikebis gadaxurvebis<br />

moxsnis gadawyvetileba da<br />

eklesiis in terieris gafxekva. samuSaoebi<br />

warmoebda parizis municipalitetis<br />

pasu xis mgeblobiT, xolo aRmasrule-<br />

155 Didron, 1846.<br />

beli arqiteqtori iyo etYen-ipolit<br />

gode (1781-1869 ww.), romelic parizis<br />

ramdenime eklesiaze, maT Soris notrdam<br />

sa da sen-Jermen-de-preze muSaobda;<br />

man restavracia Cautara parizis<br />

saqa la qo TviTmmarTvelobis Senobas<br />

da SeakeTa amienis kaTedrali. rogorc<br />

restavrators, godes yvela SesaZlebeli<br />

braldeba wauyenes: cementisa da<br />

rkinis gauazrebeli gamoyeneba, ramac<br />

qvebis dabzarva gamoiwvia; samSeneb lo<br />

problemebis namdvili mizezebis argageba,<br />

SekeTebaTa zedapiruli xa siaTi,<br />

stilebis aRreva, ZviradRirebuli, zedapiruli<br />

da daudevari res tav racia. 156<br />

xsenebuli magaliTebis gaTvaliswinebiT,<br />

restavraciis principebi Seicvala<br />

_ 1830-iani wlebis saguldagulo<br />

arqeologiur kvlevaze dafuZ ne bu li minimaluri<br />

sakonservacio Carevis koncefcia,<br />

saukunis Sua xanis T vis, ufro mkve-<br />

Tr `srul restavraciad~ iqca. adreul<br />

principebs Tavi mo u yara adolf napoleon<br />

didronma (1806-67 ww.), arqeologma,<br />

vitraJis os tat ma da 1844 wels Les Annales<br />

archéologiques-s damfuZnebelma, romelic,<br />

ama ve dros, 1840-ian wlebSi restavraciis<br />

yvelaze cnobili kritikosi iyo safrangeTSi.<br />

1839 wels man es principebi<br />

Semdegnairad Camoayaliba, rasac Se mdgom<br />

xSirad imeorebdnen: `rac Seexeba Zvel Zeglebs,<br />

ukeTesia gaamag ro, vidre SeakeTo,<br />

jobs SeakeTo, vidre restavracia gauke-<br />

To, jobs res tavrireba, vidre aRdgena,<br />

jobs aRdgena, vidre Selamazeba. aravi-<br />

Tar Sem TxvevaSi araferi unda daematos<br />

da, rac mTavria, araferi unda moSordes.~<br />

157 didroni iyo godes erTi yvelaze<br />

mgznebare kritikosi da mis namuSe vars<br />

uwodebda `style goddique!~. 158<br />

156 Guilhermy, 9 February 1843, l’univers (leniaud,<br />

1980:62).<br />

157 Didron in Bulletin archèologique, 1, 1839:47.<br />

158 Didron, in: l’univers, 3 December 1842 (leniaud,<br />

1980-58).

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!