03.06.2013 Views

arqiteqturis konservaciis istoria Yuka Yokileto - Ancient Georgia

arqiteqturis konservaciis istoria Yuka Yokileto - Ancient Georgia

arqiteqturis konservaciis istoria Yuka Yokileto - Ancient Georgia

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

190 <strong>arqiteqturis</strong> <strong>konservaciis</strong> <strong>istoria</strong><br />

fragmentebi darCa rogorc pièces justificatives<br />

(gasamarTlebe li sabuTebi) axali<br />

namuSevris sizustis dasamtkiceblad.<br />

amgvarad, msgavs SenobebSi mizani mxatvruli<br />

ideis dasruleba unda yofiliyo<br />

_ sa Tanado pativiscemiT dokumenturi<br />

monacemebis mimarT. ase rom, burases<br />

mier dasmuli kiTxvebi mWidrod iyo<br />

dakavSirebuli imave periodSi ing lisSi<br />

mimdinare kamaTTan da, arsebiTad, ramdenime<br />

maTgani dResac isto riuli Senobebis<br />

<strong>konservaciis</strong> sakvanZo kiTxvad<br />

rCeba.<br />

1848 welma xelisuflebaSi lui napoleon<br />

buonaparti, imperatoris Zmi s-<br />

Svili, moiyvana; mogvianebiT man meore<br />

imperia daafuZna da napoleon III gaxda.<br />

misi didi ocneba iyo aReSenebina parizi,<br />

rogorc avgustusma romi. am mizniT man<br />

moixmo baroni JorJ-eJen osmani (1809-<br />

91 ww.). 1852-70-ian wlebSi uzarmazarma<br />

organizaciam daangria parizis mTeli<br />

ubnebi, ile de Paris-is CaTvliT, romelic<br />

qoleris yvelaze saSineli kera iyo.<br />

londonis ma galiTiT STagonebuli, sadac<br />

ukve daiwyo sanitaruli pirobebis,<br />

komu na luri momsaxurebisa da transportis<br />

modernizacia, wamoiwyes didi<br />

operacia, rac moicavda rogorc ganieri<br />

gamzirebisa da bulvarebis, parke<br />

bis, sazogadoebrivi Senobebis, aseve<br />

sacxovrebeli kvartalebis mSeneb lobas.<br />

gzebis axali sistema usafrTxoebis<br />

miznebsac emsaxureboda, rad gan<br />

saSualebas aZlevda policiis Zalebs,<br />

swrafad gadaadgilebuliyvnen qalaqis<br />

nebismier ubanSi.<br />

“Service des monuments historiques”-s am<br />

dros mravali problema gauCnda; merimes<br />

cxare brZola uxdeboda ZeglebisTvis,<br />

maTi biujetis dasacavad da sxva<br />

uwyebebTan sazogadoebrivi funqciis<br />

mqone istoriul SenobaTa Taobaze davac<br />

uwevda. 1848 wels `Direction générale<br />

de l’Adminstration des Cultes”_Tan daardsda<br />

komisia, `Commission des arts et édifices ré-<br />

ligieux”, romelic eparqi u li arqiteqtorebis<br />

saqmianobas uZRveboda. 1849<br />

wels komisiam gamoaqvey na dokumenti<br />

saxelwodebiT `L’Instruction pour la conservation,<br />

l’entretien et la restauration des édifices<br />

diocésains et particulièrment des cathédraels”<br />

(instruqcia re ligiuri Senobebis, ker-<br />

Zod ki kaTedralebis <strong>konservaciis</strong>, movlisa<br />

da res tavraciis Taobaze), romelic<br />

merimesa da viole-le-dYukis moxsenebiT<br />

baraTs efuZneboda (viollet-le-Duc da<br />

mérimée, 1849). am dokumentis mizani iyo,<br />

gaerkvia yvela gaugebroba restvarciis<br />

miznebsa da meTodebTan dakavSi re biT,<br />

imis gaTvaliswinebiT, rom samuSaoebi<br />

aqamde adgilobriv arqiteq torTa xelSi<br />

iyo, romelTa meTvalyureoba service-s<br />

naklebad SeeZlo _ Tum ca zogi, violele-dYukis<br />

msgavsad, orive uwyebisTvis<br />

muSaobda.<br />

am mcire moculobis, ociodgverdian<br />

saxelmZRvaneloSi, maxvili daismoda<br />

movla-Senaxvaze, rogorc istoriuli<br />

Senobis <strong>konservaciis</strong> sa u keTeso saSualebaze.<br />

`ragind xarixianad Catarebuli,<br />

restavracia yo vel T vis dasanani<br />

aucileblobaa, romelic gonierma<br />

movla-patronobam unda aicdinos~. 185<br />

saxelmZRvanelo restavraciis mraval<br />

praqtikul as peqts exeboda, dawyebuli<br />

adgilze samuSaoTa organizebiT, xara-<br />

Coebis da ye ne biT, ganixilavda qvis wyobas,<br />

wvimiswylis gadamyavn sistemas,<br />

xanZrisgan dacvas, samSeneblo masalebs,<br />

ornamentikas, qandakebebs, vitra Jebsa<br />

da avejs. micemuli iyo miTiTeba naxazebisTvis<br />

(feradi moniSnvis ga moyeneba),<br />

aseve detaluri aRwerebisTvis, samuSaoTa<br />

Casatareblad. da zi a ne bu li<br />

originaluri masala, rogoricaa, mag.,<br />

qva, unda Secvliliyo ima ve saxeobis da<br />

imave formis axali masaliT da Tavdapirveli<br />

meTo debis Sesabamisad gamoy-<br />

185 viollet-le-Duc et mérimée, 1849.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!