Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

kai sutiksiu Galiginą, poručiką protingos katės akimis, kurio­
se atsispindi mėnesiena. Viešpatie, šnabždėjau klūpėdamas
minkštoje įstabiųjų savo ligos sodų žolėje, viešpatie, nukreipk
mūsų kelius į skirtingas puses! Aš žinojau, kad pirmiausia jis
paklaus apie d'Artuzį: ar aš prisimenąs tą puikią naktį? Taip
ir atsitiko.
13. Mudu vis dar dykinėjome, žymią dalį dienos prašnekė­
dami su Bele, mūsų kaimyne, kuri daug išmanė apie miestiš­
ką gyvenimą ir darėsi mums kaskart meilesnė ir meilesnė.
Jos suknelės taip dailiai buvo prilipusios prie kūno, kad sta­
čiai akių atitraukti negalėjai. O jai žengiant, suknelės taiky­
davosi palypėti aukščiau, ir nelabasis vis dairėsi pro langą
vidun. Aš jutau jo žvilgsnį.
Dvi dienos prieš Kalėdas Gudukas, mano brolelis, parėjo
namo ne vienas. Sykiu buvo ponas, irgi su skrybėle, bet ne
tokia nauja kaip mūsiškės, o jo liemenė vietomis taukuota.
Pono akys buvo siauros, nosis plati, o kojos tarsi pasiskolin­
tos iš kokio raitelio - tokios kreivos. Aš išsigandau dėl savo
brolelio. Jis buvo išblyškęs ir tylus, pirštai mažumėlę drebė­
jo, panašiai kaip po ligos prieš daugelį metų.
Ponas kalbėjo blogai, neteisingai tarė žodžius, bet buvo
linksmas kaip paukštukas raudonu gūželiu. Išgėrėme tru­
putį, ir aš papasakojau mudviejų rūpesčius ieškant tinka­
mo darbo.
- Tai tu mėgsti arklius? - paklausė jis įsidegdamas pypkę.
- Taigi, pone. Mėgstu baisiausiai.
- Aš žinau jums darbo. Puikaus darbo. Naujausios rūšies.
Jūsų gyvenimas bėgs kaip voverytė medžio šakom. Darbas
kaip tik jums.
( 108 )