Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

- Ir vis dėlto tai nieko nekeičia. Todėl, kad man rūpite jūs,
o jūs čia, su manimi, tuose prakeiktuose jūsų labirintuose.
Galite kiek tik norite mėtyt pėdas. Problema čia ne geometri­
nė, aš jau nekalbu apie visas metafizines problemas, mums
iškylančias. Problema psichologinė, ir faktiškai ji jau išspręs­
ta. Bet jeigu iš tiesų, kaip jūs sakote, surezgėt šį labirintą, o aš
tuo apskritai abejoju, tai surezgėt jį greičiau sau, o ne man.
Manęs, kaip matot, neveikia jūsų „geometrinės erdvės savy­
bės", aš nepamirštu savo tikslo, nes žiūriu į viską realiai, o štai
jūs... Apie jus taip nepasakysi. Aš suprantu jus. Jūs sugalvojot
labirintą norėdamas pats pasiklysti jame, užmiršti mašiną, už­
miršti, kur ją paslėpėt. Bet, kaip jau sakiau, tai išspręsta psi­
chologinė problema, tik jūs apie tai nežinojot. Paaiškinsiu jums.
Būdavo daromas toksai eksperimentas. Žmonėms siūlydavo
negalvoti apie geltoną beždžionę. Įsivaizduoti, ką tik jie nori,
tik išmesti iš galvos geltoną beždžionę, užmiršti ją. Ir ką? Žmo­
nės, kurie lig tol niekad gyvenime nebuvo pagalvoję apie jo­
kią geltoną beždžionę, dabar neįstengė galvoti apie nieką ki­
tą. Jie iki smulkmenų aiškiai įsivaizdavo geltoną beždžionę, ir
kad ir ką darė, o geltona beždžionė, tarsi tyčiodamasi iš jų
pastangų, atkakliai, nepaliaujamai, įkyriai šokinėjo prieš jų
akis. Niekam nepavyko jos užmiršti. Nepavyks ir jums.
Po kiek laiko pridūrė:
- O dėl to, kaip turėčiau išeiti iš jūsų labirintų, jūs nesirū­
pinkit, Kornelijau. Tai mano reikalas.
15. Jeigu mūsų tikslas būtų parašyti tikrą novelę ar roma­
ną, mes greičiausiai baigtume kūrinį tuo, kad Kornelijus
vis dėlto parodė diktatoriui mašiną. Mes pavaizduotume
( 202 )