Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

apgaubė namų stogus ir žmonių širdis. Neįmanoma buvo
patikėti, kad Nikodemas su Serapinu išeis.
Vaistai nuo bokšto viršūnės?
Ne. Abu jų atsisakė.
- Gali atsitikti, kad bus kada nors svarbesnė dingstis jiems
panaudoti.
Tai Nikodemo žodžiai.
- Mums atrodo, kad būtiniausia yra judu išgelbėti, - tvir­
tino kaimo žmonės.
- Bet mums atrodo, kad ne. Nepamirškit priesaikos. Jeigu
nors kam... - tokie buvo Serapino žodžiai.
Netrukus po to jie išėjo.
Visiems liko aišku, kad daugiau niekada nebebus progos
atidaryti stebuklingosios dėžutės. Ji visam laikui liks bokšto
smailėje. Nes nebebuvo pasaulyje ligų, kurių Seredžiaus gy­
ventojai nemokėtų pagydyti. Tik mirtis buvo ne jų valdžio­
je. Nuostabieji vaistai iš upės galėjo ją įveikti, bet Nikode­
mas su Serapinu šito nepanoro. Nuo šiol vaistai liks tik sim­
bolis. Verksmas ir dantų griežimas sklido kaime gedint
žmonių, iškėlusių tą bendruomenę į neregėtas aukštybes. Ne­
regėtas nuo prosenelio laikų.
Jų laidotuvių dieną bokštas buvo iškaišytas gėlėmis. Galy­
bės žmonių suplūdo iš visur. Ir niekas neįstengė sulaikyti
ašarų, negriežti dantimis iš skausmo, kai regėjo, su kokia
meile palydi kaimo gyventojai du iš savo tarpo. Visas slėnis
buvo viena aimana, dangus ir žemė vaitojo, upė-moteris iš­
siliejo iš krantų.
Betgi viskas praeina.
(58)