Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

CHIMERA
Aš kalbu.
Aš - skruzdė. Dulkė. Niekingas purvo lašas prie tavo kojų.
Aš, silpnas padaras, menkiausias iš menkiausių, drįstu kal­
bėti. Maldauju! Neatstumk manęs. Nevaryk šalin. Išklau­
syk, ką tau pasakys tavo vergas.
Esu silpnadvasis iš prigimties ir visą gyvenimą kentėjau
dėl to. Mano menkystė buvo akivaizdi visiems. Mano moti­
na manęs nekentė. Nesutikau žmogaus, kuris susilaikytų pik­
tai iš manęs nepasityčiojęs. Nesutikau šuns, kuris nebūtų
manęs aplojęs. Net paukščiai taikosi iškirst man akis.
Niekur neradau sau vietos. Niekur negalėjau įsikurti, nes
žmonės mušė mane ir tąsė už plaukų. Jie rodė mane savo
vaikams ir mokė neapkęsti manęs. Jie buvo sveiki ir stip­
rūs, o aš kuprotas ir nušašęs, smirdantis šlapiom plunks­
nom. Kaip galėjau jiems pasipriešint? Tad vaikščiojau iš kai­
mo į kaimą, iš miesto į miestą pačiais atkampiausiais ke­
liais, kad nieko nesutikčiau. Žiemą vasarą skubėjau, bėgau
tenai, kur manęs dar nematė ir nepažįsta. Kas iš to... Argi
paspruksi nuo savo šešėlio?
Kantrybės, valdove, kantrybės! Aš nekalbėsiu ilgai.
Sumuštas ir apspjaudytas gulėdavau naktimis ir klausyda-
vaus, kaip teka požeminiai vandenys. Galvodavau: kodėl?
Kodėl mano tokia dalia? Supratau, kad esu žmonėms rei-
(210)