Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

iuose, jis pirmiausia pažvelgė į dangų. Tačiau tenai akys
negavo į ką atsiremti, ir tada Nikodemas pažvelgė į žemę.
Bet ir ši buvo tuščia ir nyki kaip padangė, ir Nikodemas
pažvelgė į vandenis. Vandenys buvo šiurpūs ir pilki. Šitaip
apžvelgęs tris sferas ir neaptikęs jose nieko, kas galėtų paaiš­
kinti jam šj nelauktai užklupusį badą, Nikodemas buvo be-
numojąs į viską ranka. Bet alkis pradėjo trupinti jo kaulus,
ir jis prisiminė ketvirtąją sferą, j kurią dar nebuvo nukreipęs
gęstančio akių žvilgsnio. Jis pažvelgė savo vidun. Rado te­
nai, ko ieškojo. Dešimties dingusių tautų murmėjimas susi­
liejo į vieną garsą, tokį lyg lietaus šniokštimas, lyg upės sro­
venimas. Žodis būtų buvęs bejėgis, bet gyvas vaizdas priver­
tė Nikodemą pajudėti. Jis žengė upės link.
VI
Kai vėliau kaime atgijo krikščionių kultas, su kuriuo nei pro­
senelis, nei Dodas neturėjo jokių saitų ir dėl to niekada čia
nebuvo tikrai atsidavusių sielų, patronu ir kulto šerdimi ne­
jučiomis tapo švenčiausia mergelė Marija, nukryžiuotojo mo­
tina. Ir štai kas įdomu: statulos ir paveikslai, ją vaizduojan­
tys. Visuose atvaizduose yra kas nors, kas liudija mergelę
susijus su vandeniu. Vienur ji laiko rankoje pintinėlę su žu­
vimis, o jai kaktą dabina vandens lelijos žiedas. Kitur ji su
žalių karklų vainiku ant galvos, nors žinovai teigia, esą Ju­
dėjoje karklai neaugę, o jei ir augę, tai nieko negirdėta apie
paprotį jais puošti galvas. Viename paveiksle šventoji pa­
vaizduota ypatingai. Ji dėvi melsvą rūbą ir atrodo tarsi tirp­
tų ore. Jos pavidalas įrėmintas žaliais medžiais ir krūmais.
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (47)