Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

uvo prastas, visą dieną lijo. Juozapas tik pakratė galvą ne­
lėtindamas žingsnio ir pabandė ją apeiti, bet kekšės, kuri jo
nuovargį supainiojo su girtumu, nelengva buvo atsikratyti.
Po šiokio tokio stumdymosi supratusi, kad nieko nepeš, mo­
teris pagaliau pasidavė, piktai trenkė skėčiu Juozapui per gal­
vą ir pasitraukė, bet naktį, kai Juozapas jau buvo kietai įmi­
gęs, jo žmona, kurios įtarumą sužadino tirštas aromatas, sklin­
dantis iš Juozapo šnervių, išnaršė jo apsiausto kišenes ir aptiko
blizgančio popieriaus lankstinuką, kokius sankryžose dalija
viešnamių žmonės. Kortelėje buvo pavaizduota pusnuogė
blondinė, su kuria, matyt, toje įstaigoje galėjai arčiau susipa­
žinti už pinigus. Juozapo žmona padėjo lankstinuką ant lovos
Juozapo panosėje, pasiėmė savo pagalvę ir nuėjo miegoti ant
sofos svetainėje. Ji verkė, raudojo kiaurą naktį, o rytą dar
tebemiegojo, kai Juozapas išėjo pro duris su ta kortele kiše­
nėje, kur prostitutė buvo ją vakar vakare ir įkišusi.
Dabar jis žinojo, kas buvo jo aistros taikinys, tačiau nuo to
jam nė kiek nepalengvėjo. Kur dingo ramus gyvenimas, tie
tykūs vakarai, kai Juozapas lėtai nuvalydavo savo peilius ir
kirvį, išrūšiuodavo mėsos likučius, atskirdavo gabalėlius, ku­
rie dar tiks parduoti rytoj, nuo tų, kuriuos salmonela jau
spėjo paliesti? Dar visai gera mėsa, jeigu ją nuplautum, ap-
šlakstytum actu ir išvirtum šiandien, bet rytoj ji jau bus
niekam tikusi. Išversdavo likučius į šiukšlių dėžę kieme už
mėsinės storoms žalioms musėms, kurių Juozapas nekentė.
Paskutinės tikros darnos akimirkos prieš visiškai, neatpažįs­
tamai sujauktą gyvenimą.
Visi tie pastovūs pirkėjai, kurie ateidavo pas Juozapą jau­
tienos pjausnių ir veršienos kepenų, du žingsniai į šoną nuo
( 232 )