Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

Kornelijus nuleido galvą ir valandėlę tylėjo. Kai jis pakėlė
akis, Jeremferdenui nepatiko, kaip jos tvykstelėjo.
- Taip, Jeremferdenai, viskas. Mašina priklauso jums.
- Nė trupučio neabejojau, kad taip ir bus.
- O aš, prisipažinsiu, abejojau, - negarsiai kalbėjo Korne­
lijus. - Mane graužė spiečiai abejonių. Apgalvojau aibę bū­
dų, kaip apsiginti nuo jūsų, kaip apsaugot nuo jūsų savo
kūrinį. Nė vienas netiko. Labai sunku paspęsti spąstus to­
kiam žmogui kaip jūs.
- Aš kaip reikiant pasiruošiau. Jūs be reikalo vargot, Kor­
nelijau. Viskas perniek.
- Ne, ne perniek. Ne perniek, Jeremferdenai. Ką jūs jau­
čiat dabar?
- Aš patenkintas, - atsakė Jeremferdenas vėl žiūrėdamas į
spindintį rūmą. -Jūs pralaimėjot, o aš laimėjau. Ir aš paten­
kintas.
-Jeremferdenai! - šūktelėjo Kornelijus.
Jeremferdenas krūptelėjo ir atsisuko. Kornelijus atsikėlė
nuo žemės. Jis pasilenkė ir nusišypsojo.
-Jūs pralaimėjot, Jeremferdenai.
Jeremferdenas iš pradžių nesuprato. Kur klaida? Kur? Kor­
nelijus žengė prie mašinos.
- Kodėl pralaimėjau? Ne!
Kornelijus užkopė žiburiuojančiais laiptais. Mašina suvir­
pėjo, atgijo. Jos viduje skambėjo muzika. Kornelijus sustojo
aikštelėj ties įėjimu ir pasižiūrėjo į Jeremferdeną.
Ir tada trenkė žaibas - Jeremferdenas viską suprato! Taip.
Cia pralaimėjimas. Tikras. Jis pats paspendė sau spąstus, {pras­
to pasaulio logika jį apgavo. Kas iš to, kad ne jis, o Kornelijus
(204)