Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

egrės Palemonams nei dabar, nei kada ateity. Tatai sakau
aš, Gimbutas."
„Po Palemonu bus Kentauras", - pakartojo Jučas, Jerem-
ferdeno tarnas.
Kunigaikštis Kernius nenuleido nuo Jučo akių. Kunigaikš­
tis Gimbutas sudrebėjo išgirdęs brolio balsą:
„Aš sutinku. Taip. Aš tikiu tavim, svetimšali. Mano sūnus
Zivinbudas taps Kentauru".
Kunigaikštis Gimbutas, sugniaužęs kumščius, su saviškiais
išėjo iš menės. Netrukus išgirdome juos išjojant.
„Nuo šiol jūs turėsite laukti, - pasakė Jučas. - Jūs nieko
daugiau neveiksite, tik lauksite žiūrėdami, kaip vienas po
kito miršta jūsų giminaičiai. Jūsų gyvenimas bus ilgas ir lė­
tas, o jūsų artimieji gyvens trumpai, karštai ir nerimastingai.
Kiekvienas jų žingsnis priartins juos prie nebūties, o kiek­
vienas jūsų žingsnis reikš trumpesnį atstumą iki didybės, ku­
ri jums skirta."
„Aš sutinku", - dusliai pakartojo Kernius.
„Bet čia dar ne viskas, - Jučas pakilo ir priėjęs pasilenkė
Kerniui prie ausies, kad mes vos vos girdėjom jo balsą. - Čia
dar ne viskas. Už giminės gyvybę ir garbę reikia mokėti."
Kunigaikštis Kernius krūptelėjo, atšlijo ir nužvelgė Jučą
nuo galvos iki kojų.
„Ne, ne man, -Jučas vos pastebimai šyptelėjo. - Nei Je-
remferdenui, nei man nieko iš jūsų nereikia, galite nenuo­
gąstauti. Betgi tatai yra dievų apgavystė. Jūs apgaunate juos,
nenorėdami susitaikyti su lemtim, skirta jūsų giminei iš te­
nai, - jis parodė pirštu į lubas. - Tai - nusikaltimas, o už
nusikaltimus baudžiama, ar ne?"
SAULIUS TOMAS KONDROTAS ( 6 9 )