Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

ženklina naujųjų laikų pradžią. Paprašykim dievą, Petruti, kad
nauji laikai iš tikrųjų būtų tokie, kokiems jiems dera būti. Te­
gul duoda žmonėms kalbėtis su medžiais, žeme, vandeniu,
oru kaip su savo dvyniais, tegul duoda aniems klausytis žmo­
nių. Tegul prakalba dievas į medžius, žemę, paukščius, gyvū­
nus, žmones, daiktus, tegul apskelbia savo valią. Tegul pada­
ro mirtį gyvenimo atmaina, gyvenimo tęsiniu. Paprašykim,
Petruti. Tenebūnie kapas požemis, bet tebūnie jis įsčios.
Ūmai Gudukas, brolelis mano, apkabino mane ir pabučia­
vo. Paskui kalbėjo įsikniaubęs man į petį:
- Aš tikiu naujais laikas, Petruti. Toksai Zvinginų tikėji­
mas leido jiems ištverti amžius ir išgyventi iki šios nakties.
Kas yra rojus, Petruti? Ar tu žinai? Rojus - tokia vieta, kur
nereikės žudyti. Tikiu, Petruti, kad ateina tokie laikai ir kad
mes pirmieji jų sulauksim.
Teisybę sakant, nesupratau savo brolelio. Nežinojau, ko
jis nori. Tad persižegnojau ir paguldžiau jį į lovą.
- Ateina naujieji laikai, - murmėjo jis, - kai žmogus bus
dievas ir karalius ir jam nereikės lieti kraujo, ir jis galės...
Užmigo brolelis. Arba aš užsnūdau. Bet dar kartą tą naktį
Gudukas pažadino mane. Jis kalbėjo pats su savim, ir aš išsi­
gandau. Išnyk, velnie.
- Iš kur, - šnekėjo mano brolelis, - iŠ kur toksai noras patir­
ti laiko tėkmę? Iš kur jis? Tai juk artėjimo prie mirties patyri­
mas. Argi nebūtų suprantamiau, jeigu norėtume dievo die­
nos? Ak viešpatie, viešpatie, suteik mano galvai ramybę.
15. Trečiadienį, saulėtą dieną, 1892 metų birželio šeštąją,
atsirado tramvajus. Šventikas pašventino visus jo vežimus,
arklius ir mudu su broleliu, sėdinčius ant pasostės. Šventin-
( 110)