Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

PRIESAIKA
Apgalvota viskas.
Niša kaip tik tokio dydžio, kad galėčiau lengvai joje įsitekti.
Man iš kairės duona, suvyniota į švarų audeklą. Iš dešinės
ąsotis, sklidinas tyro versmių vandens.
Mūrininkas pasilenkė prie skylės:
- Sudie, broli! Niekad daugiau nesusitiksim. Ar nori pasku­
tinį kartą pamatyti saulę?
Paskutinį kartą pažvelgiau į banguojančias pievas. Pasku­
tinį kartą mačiau paukščius danguje. Paskutinį kartą regėjau
šviesų pasaulį.
- Sudie, broli...
Mūrininkas nusišypsojo pro ašaras ir padėjo paskutinę ply­
tą. Ar ta šypsena nereiškia išdavystės? Salin tokią mintį.
Girdėjau nutolstant žingsnius. Likau vienas. Nebijojau. Bu­
vau pasiruošęs. Supratau, kad taip reikia. Pats pasiprašiau
užmūrijamas. Užuot buvęs pakartas.
Skaityti išmokau vėlai, dėkui Dievui. Perskaičiau Simono
Samariečio „Didžiąją pranašystę". Kur ji dabar? Jos nėra.
Skaičiau afitų knygas. Skaičiau Bazilidą Sirą. Skaičiau Kar-
pokrato Aleksandriečio raštus. Kur dabar tie veikalai? Jų nė­
ra. Ir niekados daugiau nebebus. Tai mano kaltė, mano liga.
Mano ydingos atminties pasekmė. Mano nepaprastas suge­
bėjimas užmiršti.
( 144)