Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

klusniai ėjot labirintu, kuriuo aš jus vedžiau. Jūs jo nematėt.
Nesupratot, kad jau seniai esat labirinte, kur net jūsų troški­
mai pavirtę labirinto sienom. Nesupratot kaip tik todėl, kad
tai netaisyklingas labirintas, nesimetriškas. Jūsų akis iškart
pagautų matematiškai gryną labirinto sandarą, ir jūs nesi-
duotumėt lengvai įviliojamas į spąstus. Visuose jums žino­
muose labirintuose yra įėjimas ir išėjimas, jie veda kur nors.
Šitas neveda niekur. Jūs įeinat į jį, ir viskas. Tai beprotiškas
labirintas, nes čia negalima įžiūrėti jokios schemos, jokio
plano, jokio proto prisilytėjimo, dėsningumo, periodišku­
mo ar panašiai. Viso to čia nėra. Yra vien tik žengimas pir­
myn, vien tik progresas (ar regresas, jeigu norite), žodžiu,
begalinis klaidžiojimas, kelias į vieną galą.
- Bet ir visas gyvenimas, visas pasaulis tada yra toksai labi­
rintas. Aš nesuprantu jūsų tikslo, Kornelijau, jeigu jūs ap­
skritai jį turėjot.
- Taip, pasaulis - tai labirintas. Bet čia jūs atsiduriat dar
viename labirinte. Tai labirintas labirinte, jeigu norite. Iš jo
neįmanoma išeiti. Tai tinklas, į kurį jūs pakliūnat ir neįsten­
giate išsiveržti iš jo. Jūs niekados nerasite tos mašinos, Je-
remferdenai. Geometrinės erdvės savybės tokios...
- Ak! Nejuokinkite manęs, Kornelijau. Mes su jumis ne
kur kitur, o čia, neužmirškite. Apie kokias geometrines erd­
vės savybes galima kalbėti? Juk net erdvės čia nėra.
- Būtent, - atsakė Kornelijus. - Ir todėl jūs galite atsisėsti
ir niekur neiti, o vis dėlto tuo pat metu jūs žengsite vis pir­
myn ir pirmyn. Ten, jūsų pasauly, jūs galėtumėt rinktis - eiti
ar ne. Čia pasirinkimo nėra.
Jeremferdenas tylėjo labai neilgai.
SAULIUS TOMAS KONDROTAS (201)