Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

12. Jeremferdenas nenuleido akių nuo Kornelijaus. Gydy­
tojas pakėlė Kornelijaus vokus, pažiūrėjo j vyzdžius:
- Laikas.
-Ar narkotikai ne per stiprūs? - paklausė Jeremferdenas. -
Turit suprasti, kad man nereikia kvailų kliedesių.
Gydytojas papurtė galvą:
- Viskas kaip turi būti.
- Tada pradėkim.
Operatorius ėmė spragsėti svirtelėm, prietaisas sudūzgė.
- Dėmesio!
Jeremferdenui pasirodė, kad jis iššoka iš lėktuvo ir strim­
galviais krinta žemyn vartydamasis ore. Tas laisvas skrydis į
prarają truko pakankamai ilgai, ir Jeremferdenas ėmė many­
ti, kad kažkas sugedo, kad jis kris ir kris nesustodamas visą
amžių, visą amžinybę. Ne. Jis klydo. Prietaisas nesugedo.
Jeremferdenas apsidairė. Stovėjo iki kelių sniege, o aplin­
kui tvyrojo apaugusi viržiais dykynė. Per pusnis kalnų link
driekės pėdsakų grandinėlė. Nedelsdamas Jeremferdenas lei­
dos Kornelijui iš paskos, statydamas kojas j giliai išmintas
pėdas.
Tik atsidūręs aukštai kalnuose Kornelijus stabtelėjo ir at­
sigręžė. Tolumoje, žemai, juodavo vos slenkantis juodas taš­
kelis. Kornelijus mostelėjo ranka, ir sunkios kalnų virtinės
penkios keteros atskyrė jį nuo Jeremferdeno. Tada apsisuko
ir nuskubėjo toliau.
Jeremferdenui atrodė, kad jis žygiuoja nesustodamas jau
visą parą. Instinktas sakė, kad laikas būtų nusileisti saulei ir
įsižiebti žvaigždėms. Tačiau šviesa neblėso, dangus vis tebe­
buvo kaip pilkas marmuras. Jokių permainų nei šaltam, vais-
( 192 )