Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

- Viskas labai paprasta. Jūs išeitumėt j laisvę, o aš, budelis,
atlikčiau bausmę už jus.
- O!.. - Kornelijus užspringo savo seilėmis ir ėmė kosėti.
- Kaip... kaip tai... kaip tai atliktumėt bausmę už mane?
- Na taip, - budelis spragtelėjo pirštais. - Aš mirčiau už jus.
- Kokia prasme?
- Tiesiogine.
- Nesuprantu jūsų. Jeigu norite iš manęs pasityčiot, tai...
- Nurimkite, prašau jūsų. Jūs ir vėl jaudinatės. Aš nenoriu
pasityčiot iš jūsų. Ne, jokiu būdu. Perspėju, kad nesistebėtu-
mėt, netgi jeigu mano pasiūlymas pasirodys keistas. O kas
jus stebina? Tai, kad žmogus savo noru gali pasirinkti mirtį?
Argi vieną kartą nebuvo pasiryžta numirti už visą žmoniją?
Be to, laisva valia, nepamirškite.
- Bet tik ne jūs! - sušuko Kornelijus.
- Kodėl, jūsų manymu, negalėčiau? - nusišypsojo svečias.
- Cha, cha! Pasižiūrėkite į save. Pasižiūrėkit į veidrodį ir
pamatysite!
- Bet juk tai naivu, - rimtai pasakė žmogelis. - Pagalvokite.
Kuo čia dėta išvaizda? Aš žinau, kad atrodau jums komiškai.
Neatitinku, taip sakant, ikonografijos kanonų. Bet juk Pales­
tinoj nebuvo fotoateljė, o jums įprastas gotikinis paveikslas
buvo sukurtas viduramžiais. Tai iš kur galite žinoti, kaip gali
atrodyti mesijas? Kodėl jūs manot, kad egzistuoja vienas uni­
versalus visiems laikams, visoms visuomenėms reformatoriaus
paveikslas? Jeigu dabar panašus atsirastų, jis greičiausiai būtų
kitoks nei anas, judėjiškas. Dabartinis būtų ir sočiau pavalgęs,
ir geriau apsirengęs, ir tikriausiai truputį gudresnis, prisitai­
kęs prie naujų sąlygų. Niekaip neužginčysit šito.
SAULIUS TOMAS K O N D R O T A S (167)