Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

- Žinot, - Kornelijus nusižiovavo, tuojau pat pridengė bur­
ną ranka, bet jau buvo vėlu, pašnekovas pastebėjo ir nejau­
kiai pasimuistė. - Žinot, tradicinių laimės mašinų trūkumas
tas, kad užuot davusios žmogui viską, ko jis trokšta, jos siū­
lo jam kokią nors vieną vertybę, kartu piršdamos mintį, kad
jis turi atsisakyti kitų, išmest jas iš galvos, kaip nepageidau­
jamas, gedulingas ar žalingas. Tokios mašinos pagrįstos tuo
pačiu principu kaip ir gydymas nuo alkoholizmo: čia įprotį
gerti mėginama pakeisti kitais įpročiais - skaityti knygas,
užsiiminėti rankdarbiais ir panašiai. Laimės mašina, kuri vei­
kė mūsų eros pradžioj kiek daugiau nei trisdešimt metų (o
mes turim pagrindą laikyti tą reiškinį laimės mašina, mecha­
nizmu, kurio paskirtis - sukurti laimę), yra tipiškas tradici­
nės mašinos pavyzdys - ji siūlė dvasinę meilę kaip visų kitų
vertybių pakaitalą, tačiau, kaip žinome, nieko negalėjo pa­
dėti kad ir, pavyzdžiui, tiems, kurie buvo nelaimingi dėl fizi­
nės meilės trūkumų.
- Taip, vienpusiškumo esama, - žmogelis pakinkavo gal­
vą. - Ką padarysi. -Jis vėl užsirūkė ir užkėlė koją ant kojos. -
O ką jūs siūlote?
- Apskritai tokiuose klausimuose rizikinga ką nors siūlyti
neapgalvotai, - pasakė Kornelijus. - Bet kai ką esu ir apgal­
vojęs. Laimė savaime, jūs suprantate, yra niekas, tuščias žo­
dis, garsas. Kad galėtume kalbėti apie laimę, privalome tu­
rėti prieš akis aiškų nelaimės vaizdą, etaloną. Tik lygindami
reiškinius su šiuo etalonu galėsime nustatyti, kuris iš jų yra
laimė, ar ne? Banali tiesa: blogis turėtų būti kuriamas ir sau­
gomas, jeigu kartais iškiltų grėsmė jam išnykti. Aš į tai at­
sižvelgiau konstruodamas savo mašiną. Mano mašina suda-
(174)