Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

Nieko. Jokio rezultato. Slaptasis stebėtojas turėjo būti tik­
ras meistras, profesionalas. Ko jam iš manęs reikia?
Vieną pavakarę, palengva slampinėdamas ištuštėjusiom gat­
vėm, vėl pajutau tą žvilgsnį, įbestą man į pakaušį. Visai šalia.
Kaip galėdamas nerūpestingiau pasisukau į vitriną ketinda­
mas pasinaudoti triuku, išmoktu iš špionažo romanų, ir su­
stingau. Tiesiai į mane žvelgė gerai pažįstamos akys. Jokių
abejonių. Plakate, iš vidaus priklijuotam prie stiklo, buvo
atvaizduotas Kornelijus Jedermanas. Taip, tai jo veidas šyp­
sojos nuo miesto sienų, tvorų, stulpų. Tai jis mane sekė visą
tą laiką. Veidas nuo sąsiuvinių viršelių. Tik dabar pamačiau,
kad miestas pilnas šių plakatų.
Jūs turbūt prisimenat turnė, kuriuos organizuodavo Je-
dermano sesuo. Ji važinėdavo po kraštą ir kiekvienam mies­
te ir miestely rengdavo savotiškus mitingus, kurių metu da­
lydavosi su publika savo prisiminimais ir atsakinėdavo į šim­
tus įvairiausių klausimų. Neįprastas susitikimas su savo
vaikyste paakino mane nueiti į tokį mitingą, kuris turėjo įvyk­
ti miesto parke.
Viskas buvo kaip reikiant. Medžių šakos apkarstytos spal­
voto popieriaus girliandom. Paskubom sukalta lentų paky­
la. Flagštokai su vėliavom. Garsiakalbiai. Ledai ir limona­
das. Publika sėdėjo tiesiai ant žolės. Pačioj pradžioj per gar­
siakalbius buvo paleistas himnas, įrašytas į magnetofono
juostelę. Paskui ant pakylos pasirodė moteris tamsiais dra­
bužiais ir du vyrai. Moteris, - supratau, kad tai Jedermano
sesuo, - atrodė ryžtinga, kupina jėgų ir gyvenimo prasmės
suvokimo. Sausa kieta ranka ji išrovė mikrofoną iš lizdo,
nuėjo prie pakylos krašto:
( 206 )