Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

visų jėgų temptų už petnešų. Žinia, jis neturėjo jokių petne­
šų, tačiau kažkas jį traukė atgal, o jis, nugalėdamas tą jėgą,
nesuprantamu būdu vis judėjo pirmyn. Jis matė tik moters
akis, įbestas į jį, pakėlė rankas ir vėl nuleido, jusdamas po
delnais jos pečius.
Ūmai jis išnyko Kristinai iš akių. Išnyko viskas. Ji pasijuto
grimztanti į baltą tirštą ūką. Ją traukė į save baltas liūnas.
Baltas meilės dumblas. Dar nesuprato, bet jautė, jog, apde­
gęs ugny, jis virs porcelianu. Baltasis molis kaolinas.
Tai kodėl gi? Kas atsitiko tam vyrui, kad jis liko sodyboje
tarp maumedžių visam laikui? Kodėl net po dvidešimties
metų jo akyse švytėjo tas begalinis ilgesys, tas traukimas?
Dėl to iš tiesų kalta prieblanda. Tik joje jis galėjo pamatyti
moterį tokią, kokią regėjo ištisą gyvenimą. Mat tas vyras
visą laiką matydavo daiktus tokius, kokie jam pasirodydavo
patį pirmą kartą.
(34)