Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

kiau tapęs mažesnis už dulkę. Pamaniau, jog pasaulis staiga
išaugo iki neįsivaizduojamo dydžio, kurio nebegalėjau ap­
rėpti menkomis savo smegenimis; kabojau didžiulių muilo
burbulų pripildytoje ertmėje, iš visų pusių jų suremtas. Ta­
čiau po kurio laiko susivokiau, jog tikriausiai sumažėjau aš
pats. Mat sviedinio dydžio muilo burbulai man buvo pana­
šūs į oro molekules ir gerai įsižiūrėjęs pamačiau, jog taip ir
yra. Nepatyriau jokios nevilties nei baimės. Tik patikrinau,
ar kišenėje tebėra pieno butelis. Jis tebebuvo, ir man pa­
lengvėjo. Netgi pralinksmėjau: tiek neįprasta mano būklė.
Motociklo nebemačiau, kadangi deguonies rutuliai, apsupę
mane, viską užstojo. Būčiau galėjęs įkristi Svifto nykštukui į
akį, ir tas net nepastebėtų.
2. Įsiurbimas
Kabojau absoliučiai bejėgis ore, suspaustas tų matinių svie­
dinių ir negalėdamas pajudėti ar ką nors daryti. Kažkodėl
nesijaučiau gamtos viešpačiu ar bent jau būtybe, turinčia lais­
vą valią. Ypač kai iš kažkur atsklendė milžiniška uola ir vos
nesutraiškė manęs. Matyt, tai buvo ore skraidanti smiltelė.
Vienintelis dalykas, kur manoji valios laisvė pasireiškė, bu­
vo tas, jog įsikibau lekiančio kalno ir kiek patogiau įsitai­
siau. Iš nepaaiškinamų požymių supratau, jog uola ir supan­
tis mus oras juda tam tikra kryptimi.
Nežinau, kiek laiko šitai tęsėsi, tačiau man jau buvo nusi­
bodę, kai pajutau, jog pro supančius rutulius prasiskverbia
vis mažiau ir mažiau šviesos, o ausis vis labiau kurtina ūži-
(36)