Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

kuriame užaugo. Prisiminė vyrus, gatve važiuojančius dvira­
čiais. Jie dėvėdavo švarkus su dirbtinai praplatintais pečiais,
baltus marškinius, pro kuriuos galima įžiūrėti vasariškų jų
apatinių kontūrus, ir plačias kelnes. Dešinioji klešnė visuo­
met susegta segtuku, kad dviračio grandinė jos neįsuktų j
krumpliaratį. Visi pagyvenę vyrai segėjo tais segtukais ir kai
kada, pastatę dviračius, pamiršdavo atsegti klešnę ir taip
vaikščiodavo, gerdavo alų ir kalbėdavosi. Jaunesnieji tiesiog
užraitydavo klešnę aukštyn, o nulipę nuo dviračio, vėl atrai-
tydavo. Angliškas segtukas buvo amžiaus ženklas.
Jis aiškiai viską prisiminė, šypsodamasis matė prieš save
tuos vyrus ant dviračių, sėdinčius oriai, tarsi tai būtų gimi­
nės vyriausiojo krėslas, girdėjo tylų padangų šiugždėjimą va­
karo prieblandoje.
Po saulėlydžio Lukas sustojo prie kavinės paplentėje. Ka­
vinėje žmonių beveik nebuvo, tik pora tokių kaip jis. Jis su­
valgė sumuštinį užgerdamas arbata ir užsirūkęs atsipalaida­
vo, kai pro duris įžengė gal dvidešimties metų vaikinas su­
prakaitavusiu veidu ir šlapiais, sutaršytais plaukais. Eidamas
jis vilkosi lengvą striukę - kad išsyk neatvėstų. Matyt, buvo
ilgai bėgęs. Jis avėjo teniso bateliais, todėl žengė grakščiai ir
tyliai. Visi sėdėję žvilgtelėjo į jį kiek nustebę: kaipgi sutemus
tuščiame kelyje atsirado žmogus, kuris, iš visko sprendžiant,
nebuvo vietinis gyventojas ir neatvažiavo nei automobiliu,
nei motociklu. Sis paprašė tik stiklo pieno.
Kai Lukas išėjo, lauke buvo jau visai tamsu. Jis sėdo į ma­
šiną ir uždegė žibintus. Dabar pamatė, jog kyla rūkas. Jis
išsuko į kelią ir pamažu nuvažiavo tolyn. Na taip, tarkim,
keturiasdešimties kilometrų per valandą greičiu. Žmogus to-
(22)