Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

ŽIEMOS KAMPANIJA
Vieta, kur aš gyvenu - tarsi milžiniškas virpantis lošimo
automatas: spyruoklės, stūmokliai, duobės, spąstai, vartai,
skambučiai, gongai, nepaliaujamas monetų tarškėjimas vi­
są dieną. Aš - tik rutuliukas, iššaunamas rytą į tą areną,
baksnojamas, svaidomas po rampas, galvotrūkčiais skrie­
jantis žemyn, skuodžiantis šen ir ten, įsukamas iki svaigu­
lio, akimirkai sustabdomas kvapui atgauti ir tik vakare nu­
ridenamas prie išėjimo. Jokio savo gyvenimo: jokios nau­
dos, tikslo, kontrolės, svajonių, jokio malonumo. Jokios
prasmės. Jokių draugų ar priešų. Vienas. Galima sakyti,
miręs. Sustojęs laikrodis.
Bet nieko aš ir nenoriu, man viskas gerai. Dienas aš lei­
džiu vairuodamas taksi po Manheteną, naktimis groju fla-
žoletu metro stotyse, stabteldamas atsikvėpti, kai pro šalį
griaudi traukinys.
Per upę aš niekada nevažiuoju. Net jeigu kas nors man
siūlo dvigubą kainą už nuvežimą į Niū Džersį, aš atsisakau.
Negaliu. Bijau. Aš nežinau visų nuniokojimo mastų tenai,
bet šiurpu vien apie tai pagalvoti. Aš niekad nerašiau ir ne­
skambinau motinai. Iš gėdos, ne iš baimės. Nors mano vaid­
muo Niū Džersio pralaimėjime ir nedidelis, tačiau dalyvis
buvau. Nuo tos minties darosi šleikštu.
Vienas mašinoje aš klausausi radijo, o kai turiu kelei-
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (239)