Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

pernelyg susijaudinot, ir aš supratau, kad man bus geriau
išeiti.
Jis perėjo kamerą, pasiekė priešingą sieną, sustojo ir užver­
tęs galvą žiūrėjo į tą vietą, kur sienos nišoj buvo langas. Stryk­
telėjo, norėdamas pasižiūrėti pro jį, bet lango nepasiekė.
- Aukštai, - sumurmėjo. - Jūs neprieštarausit, jei aš užsi­
rūkysiu?
Ir tuoj pat, nelaukdamas Kornelijaus atsakymo, išsitraukė
iš švarko kišenėlės sumaigytą cigaretę, užsidegė ir mėgauda­
masis išpūtė dvokiančius dūmus. Kornelijus žiūrėjo j jį, tuo­
met jis tarsi atsikosėjo ir susizgribo:
- O! Prašau atleisti. Tikriausiai jūs taip pat norit?
- Dėkui, aš nerūkau, - atsakė Kornelijus.
Žmogeliui lyg akmuo nuo širdies būtų nukritęs. Jis nusi­
šypsojo ir paplekšnojo Kornelijui per petį:
- Puiku. Puiku.
Jis patylėjo, paskui nelauktai paklausė:
- Turbūt labai bijote?
Kornelijus gūžtelėjo pečiais ir nusisuko.
- Apie tai šiandien ir norėčiau su jumis pakalbėti.
- Ar yra ką kalbėti? - numojo ranka Kornelijus.
- O! Yra. Noriu jus iš anksto perspėti. Kai kas iš to, ką
išgirsite, gali jums pasirodyti keista ir neįprasta. Gal juokin­
ga. O gal išvis kvaila. Nesistebėkit.
- Manęs jau niekas nenustebins, - atsakė Kornelijus.
- Nesakykit. Jūs dar jaunas. Pasaulyje pilna nuostabių da­
lykų, apie kuriuos jūs neturit jokio supratimo, net negalit
įsivaizduot jų.
- Galbūt. Tik kažin ar man bepavyks juos pamatyti.
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (165)