Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

kokį protą, tiesiog sužvėrėjau ir ėmiau šaukti: „Gelbėkit!".
Bet kas gi galėjo čia mane išgirsti?
Dingojosi, jog tučtuojau neteksiu sąmonės, šitaip iš visų
pusių stumdomas ir daužomas, ir todėl pasidarė kažkaip ra­
miau galvoje. Sąmonės nepraradau.
Ūmai man palengvėjo. Naujas srautas pagavo ir ėmė nešti,
nebetriuškindamas kaulų. Supratau patekęs į karbiuratorių.
Sitai privertė mane vėl pašiurpti iš siaubo. Išvengęs mirties
alyvoje, turėjau sudegti. Prisiminiau, jog karbiuratoriuje vie­
nas varžtelis buvo ne visai sandarus ir pro jį tekėjo benzinas.
Stengiausi paskubomis susiorientuoti ir kaip nors patekti į
tą vietą. Tačiau tebebuvo visiškai tamsu, o srautas nešė vis
pirmyn. Tapo aišku, jog tokios mintys tėra amžinas šiaudas,
visais laikais pakišamas skęstančiajam. Tad nustojau galvoti
apie išsigelbėjimą ir pasistengiau nukreipti mintis kitur. Be­
je, kad ir kaip stengiausi, prieš akis man nebėgo buvusio
gyvenimo vaizdai, kaip tai, sako, atsitinka žmonėms prieš
mirtį. Tai mane šiek tiek guodė.
Ėmiau samprotauti apie begalinę visatą, žmogaus menku­
mą ir didybę joje. Prisiminiau Paskalį ir tą pieno butelį, ku­
ris buvo laimingesnis už mane ir tikriausiai įstrigo oro filtre.
Pienas virusams. Be to, apgailėjau neturįs vaikų ir žmonos,
kurie visą gyvenimą spėliotų, kame prapuolė jų tėvas ir vy­
ras. Prisiminiau Dantę, jo pragarą ir nutariau, jog jeigu Dantė
būtų turėjęs motociklą, jam būtų užtekę keturių taktų vi­
siems baisumams atvaizduoti. Dar kažkas dingtelėjo į galvą
(keista ar ne, kai atsiduri tokioje situacijoje?), ir tąsyk viskas
aplink mane ištuštėjo. Atsidūriau cilindro degimo kameroj.
(38)