Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

apvirto, ir kai aš atsigręžiau, mano brolelis gulėjo perpus ap­
vožtas grabu, įdūręs veidą j aštrius šiaudus. Bet jis tarsi neju­
to, gulėjo kaip gulėjęs, kol įverčiau jį atgal. Kaip negyvas.
- Žiūrėk, paukščiai išskrenda, - sakiau jam, bet jo akys
buvo nejudrios.
Ir tada man kilo mintis: jeigu per visus pasaulio daiktus
matytum kiaurai, kaip per ledą ar stiklą, tai juk nieko nepa­
matytum. Ak Guduk, Guduk, broleli mano.
4. Dvejus metus jis neparagavo duonos nei mėsos, nei dar­
žovių, nei jokio kitokio maisto. Išgerdavo tik gurkšnį van­
dens per dieną. Dvejus metus jis nė žodžio neištarė, buvo kur­
čias ir nebylus. Negalėjo jis nei atsikelt, nei atsisėst, šlapinosi
po savim, tad nuo to šlapinimosi ir kirmėlės po juo įsiveisė.
Pridarė bėdos man brolelis, per jį ir viengungis likau: kai
galop susiruošiau vesti ir ėmiau dairytis, visos nuotakos jau
buvo ištekėjusios.
Grabą dusyk perdažiau, antrą sykį prie jo akių: galgi, ma­
niau, pamatys, supyks ir numirs. Kai nebėr brolelio, tai ir
toks ne brolis. Bet jis nematė, žiūrėjo kiaurai, velniai jį grieb­
tų. Žiūrėjo kiaurai.
Galop šešiasdešimt šeštaisiais troškią liepos naktį išgirdau
silpną balsą:
- Petruti, Petruti.
- Kas yra?
- Man subinę niežti.
Dėkui dievui, atsitraukė nelabasis.
5. Nors viskas pasaulyje laikina ir netvaru kaip voratinklis,
bet aš nesirengiau mirti. Mirtis - gėris, kurį reikia užsitar­
nauti. Kaip tik todėl mes žiūrim su panieka į tuos, kurie nori
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (101)