Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

5. Išmetimas
Suspėjau paskutinės liepsnos gaise pamatyti kažką lekiant
pro šalį, priešinga man kryptimi. Paskui karšta srovė vėl pa­
nardino mane j tamsą ir nunešė tolyn.
Kojos buvo sulaužytos, vienos pusės šonkauliai taip pat. Kaž­
kas tamsoje daužėsi j mano kūną sukeldamas košmariškus
skausmus. Aš lėkiau ir vaitojau. Tikrai neturėjau lemčiai dė­
koti už tai, kad likau gyvas, ar stebėtis žmogaus patvarumu
bei ištverme. Baisūs skausmai kone atėmė man protą. Viršu­
galvio ir kitų vietų oda klaikiai peršėjo. Matyt, apdegiau.
Dabar lėkiau vėl lėčiau. Pakliuvau į vėsesnį sūkurį ir jau
įstengiau suregzti rišlesnę mintį.
Pirmiausia nustačiau, jog esu duslintuve. Jau žinojau, kad
liksiu gyvas, tačiau nė kiek nesidžiaugiau. Paskui ėmiau spė­
lioti, ką gi mačiau išlėkdamas iš cilindro. Staiga supratau:
ten buvo dar vienas žmogus. Matyt, koks smalsuolis, priėjęs
pasižiūrėti veikiančio motociklo. Dabar nesijutau toks vie­
nišas tame be galo dideliame pasaulyje.
Staiga vėl atsidūriau šviesoje, tarp skaidrių, baltų sviedi­
nių. Vėl buvau erdvėje, kurią palikau dar taip neseniai ir į
kurią nebesitikėjau grįšiąs. Labai norėjau teturėti savo pie­
no butelį. Bet neblogai buvo ir šiaip.
Tą pačią akimirką iš viršaus sveikąja ausimi išgirdau trenks­
mą, nors silpnesnį nei ankstesni, ir vėl pasinėriau į tamsą.
Jau atsidūręs kažkieno nosyje ir pašėlusiai lėkdamas neži-
nion naujoms kančioms, suspėjau išgirsti:
- Viešpatie, kaip teršia orą! Viešpatie.
Tikrai. Viešpatie!!!
(40)