Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

Dar didesniam Juozapo nusivylimui, mergina atvirai ap­
tarinėjo savo reikalus su pirkėjais: koks nuobodus buvo jos
gyvenimas ir kaip prastai buvo gydomas jos hemorojus. Apie
hemorojų ji žinojo tiek daug, kad galėjo parašyti knygą, ir
buvo pasiruošusi pasidalyti tomis ezoteriškomis žiniomis su
bet kuo. Jeigu ne jos šviežia ir nekalta išvaizda, klausytojai
tikriausiai būtų tuo taip nesidomėję, tačiau jos lūpos, akys ir
nosis paversdavo tas problemas unikaliomis.
Lyg to dar būtų negana, vieną dieną Juozapas užėjo j san­
dėliuką pasiimti kiaulės kojų ir užtiko stovinčią merginą prieš
jo pusgalvį mokinį, kuris sėdėjo ant statinės ir abiem ran­
kom aistringai glostė jos šlaunis.
Kitą rytą Juozapas atidarė mėsinę, bet kai ėmė rinktis pir­
kėjai, merginos ten nebuvo. Klausiamas apie ją, Juozapas
visiems sakė, kad negaluoja ir liko namie, kad jos hemoro­
jus vėl paaštrėjo. Pavakare eilė sutrumpėjo perpus, visi rin­
kosi mėsą sparčiai ir daugiau nesirodė tą dieną. Mergina
nepasirodė nei kitą dieną, nei dar po dienos - jos daugiau
niekad niekas nematė, ir Juozapas nebeslėpė, kad ji jį metė,
paprasčiausiai susikrovė daiktus į lagaminus ir dingo. Beje,
tai skambėjo įtikinamai, kadangi parankinis irgi išgaravo.
Ilgainiui Juozapas atkuto, atgavo gerą nuotaiką, ėmė grįž­
ti senieji klientai. Jis tapo malonus, kiekvienam rasdavo ge­
rą žodį ir gražų veršienos inkstuką, išpjovos pasidarė visos
kaip viena, skrandžiai balti kaip sniegas, tarsi tiesiai iš skal­
byklos.
Aišku, gandų būta, kai kurie ypač pikti. Pavyzdžiui, kaž­
kas įtariai svarstė, kodėl kelias savaites po merginos ir mo­
kinio dingimo Juozapas turėjo tiek daug pieniškų dešrelių ir
SAULIUS TOMAS KONDROTAS (237)