Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

kėmis. Čia nebuvo spalvų, nes spalvas irgi dengė storas, pil­
kas pudros sluoksnis. Buvo formos, bet prie jų nesinorėjo
liestis, prie tų daiktų ir baldų formų, nes pirštai, rodės, su­
smegtų j neapčiuopiamą dulkių masę.
Atidarinėjau duris vienas po kitų, jos atsiverdavo tyliai ir
vos vos sujudindavo pilką kilimą. Ėjau koridoriumi iki laip­
tų, ten sustojau ir atsigręžiau. Už durų, spalvų ir garsų pilna­
me pasaulio kvadratėlyje, stovėjo senis. Jis sustingęs ir pasi­
baisėjęs sekė kiekvieną mano judesį.
- Pirmyn! - aš greičiau pajutau, nei išgirdau nuo durų at-
skridusį jo įbaugintą šnabždesį. - Pirmyn! Gal jūs... gal jums...
Ir nieko. Vėl minkšta, puri tyla.
Žengiau žingsnį aukštyn, vėl dulkių judėjimas sulėtintame
filme. Dar žingsnis, dar...
Man patiko šitie namai. Patiko viskas: tyli ilga gatvė, apau­
gusi kaštonais, patiko metalinė tvora su virbais, apsilupinėję
balti dažai, žvirgždo alėja iki gebenėmis apaugusių durų, rau­
donų plytų pastatas ir rožių krūmai, šlapi nuo dvelkiančios
miglos, keistas ir truputį paslaptingas senis, gyslotomis ba­
somis kojomis braidantis po aštrią rasotą žolę. Man patiko
šiuose namuose pradedant šventa, nusistovėjusia ramybe ir
baigiant švelniu paslaptingumu, kurį pajutau dar būdamas
gatvėje, petimi atsirėmęs į medinį stulpą ir rūkydamas gels­
tančią nuo drėgmės cigaretę. Kaip tik to ir tikėjausi eidamas
čionai. Tylos ir ramybės.
Dabar žingsniavau antrojo aukšto koridoriumi atverdamas
čia vienas, čia kitas duris. Viename kambaryje stovėjo roja­
lis ir knygų spintos. Dulkės. Reikia tik patvirtinti sutartį pas
notarą ir nuvalyti dulkes. Ir aš gyvensiu čia. Tarp tų daiktų,
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (11)