Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

Karališki priėmimai Long Branče, Pert Ambojuje, Elizabe-
toje ir Niūarke labai sulėtino mūsų kariuomenės judėjimą.
Praėjo bent trys savaitės, kol pasiekėme valstijos sieną Džer-
si Sityje. Apsiniaukusiu, miglotu apyaušriu mes stovėjome
Liberti Steit parke, žvelgdami į Manheteno niūrius minare­
tus tolumoje.
Kad pakliūtume j Sohą, upę kirtome išsyk ir Olandų tune­
liu, ir traukėme Uosto Valdžios Transhudzono spartaus tran­
zito sistema. Jokio pasipriešinimo nesutikome, tarsi prieš
mums pasirodant visi miesto gyventojai būtų pabėgę. To bū­
ti negalėjo, nes iš tokio chaotiško megalopolio niekaip ne­
pavyktų tvarkingai evakuoti.
Atsargiai slinkome Springo ir Hiustono, vėliau Šešta ir Sep­
tinta gatve grodami Rojų Harį, tačiau pasiruošę bet kurią
akimirką pereiti prie Bruknerio Reąuiem, jeigu tik kiltų koks
pavojus. Įtampa buvo neįtikėtina: mes — slibino guolyje, pa­
čioj blogio irštvoj, be jokios nuovokos, kas mus galėtų ištik­
ti po akimirkos.
Tačiau nieko neatsitiko. Gatvės buvo tuščios, jokių maši­
nų, jokių žmonių. O juk miestas didžiuojasi, kad niekada
neužmiega. Akivaizdu, kad priešas neketino pastoti mums
kelio, tikriausiai planas buvo priversti mus jo ieškoti, išvar­
ginti mūsų kariuomenę, o tada lengvai susidoroti.
Gatvėse, tuose siauruose tarpekliuose tarp mūro sienų, bu­
vo pasiutiškai šalta. Taip šalta, jog mes turėjome groti ką
nors gyvesnio, kad nesukaulėtume. Pradėjome džiaugsmu
putojančią Handelio Vandens muziką, ir kurį laiką ji padėjo.
Tik tada atsivėrė keli langai, juose pasirodė susivėlusios, ap­
snūdusios moterys ir pikti, nesiskutę vyrai, vieni tik spokso-
SAULIUS TOMAS KONDROTAS (249)