Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

ha toks kūniškas miestas, niekam tai nerūpi), ant kaklo mag­
netofono ausinės, plaukai, jeigu truputį pasilenksi, kvepia
žole, veidas mįslingas kaip tų mirtinai pavojingų burtinin­
kių iš vaikystės sapnų, oda tokia gaivi ir švelni, jog atrodo,
kad šviečia iš vidaus, veido bruožai taisyklingi ir be jokių
kliaučių, tiesiog negali patikėti, kad jie - atsitiktinis genų
rezultatas, DNR kombinacija. Kas išsaugotų sveiką protą?
„Tai jūs sakot, kad dėl to kalta muzika?" — ji neatlyžta, ir
atrodo, kad jai tikrai įdomu.
Dieve mano, jis bando įsivaizduoti dar kvailesnes aplinky­
bes susipažinti su mergina: gatvėj, šlapios kelnės limpa prie
šlaunų, šilto šlapimo kvapas kutena šnerves.
„Aišku, mieloji. Turiu tokią problemą, visada turėjau. Vos
tik muzika mane pagauna, nebegaliu valdytis. Kaip alkoho­
lis, tikrai, nejuokauju."
Muzikantas jau kraunasi savo daiktus, minia skirstosi,
žmonės traukia kas sau, šiltos vasaros sutemos tirštėja. Mer­
gina beveik glaudžiasi prie Juozapo, jai smalsu; jis traukia­
si, nori išlaikyti saugų atstumą, gėdijasi to salstelėjusio šla­
pimo kvapo.
„Vargšas, - sako ji. - Mėgti muziką ir negalėti eiti į kon­
certus... Turbūt baisu?"
„Siek tiek."
„Kažkoks neigimo refleksas, - sako ji; faktiškai jau lydi jį
namo, natūraliai, Juozapas negali tuo patikėti. - Kiek jums
metų? Ne, leiskit man atspėti. Keturiasdešimt?"
„Dar ne. Dar reikia sulaukti." Niekad neįsivaizdavo, kad
tas nevalingas šlapinimasis gali išeiti į naudą. Būtų neblogai
pakeisti temą, bet mergina, atrodo, nesiruošia.
SAULIUS TOMAS KONDROTAS (225)