Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

Kl TA VERSIJA
1. Įsivaizduokim, kad mes nieko nežinom apie Kornelijų
Jedermaną. Tuomet jgysim brangią galimybę pažvelgti į kai
kuriuos jo gyvenimo epizodus „šviežia akimi". Mūsų žvilgs­
niui netrukdys virpanti mito skraistė, kuri neišvengiamai ap­
gaubia herojų biografijas.
Žmogui susidūrimas su genijum visada palieka gilų pėdsa­
ką, sukuria prizmę, kuri iškreipia tikrovės bruožus ir trukdo
matyti pasaulį tokį, koks jis yra.
Įsivaizduokim...
2. Jis stovėjo pritemdytam kambary ir žiūrėjo į savo sme­
genų ir rankų kūrinį. Tai buvo kaip opijaus rūkytojo vizija -
akinamai spindintis, žaižaruojantis sostas, virpantys efeme­
riški kontūrai, tobulos linijos, idealios proporcijos. Viskas
viskas apgalvota, nieko atsitiktina.
Neįtikėtina, bet jis ją sukūrė. Laimės mašiną. Šiandien jis
nebedrįso daugiau prie jos prisiliesti. Paleis ją rytoj. Norėjo
ištęsti saldų malonumą ir pasididžiavimą, kaip galima ilgiau
mėgautis stebuklingu užbaigto darbo jausmu.
Jis užsimetė ant pečių apsiaustą, užsidėjo skrybėlę. Pra­
vėrė motinos kambario duris. Motina gulėjo susirietusi kaip
vapsva pražiota burna, drėgna nuo prakaito kakta. Korne­
lijus užgesino šviesą, uždegė blyškią naktinę lemputę, pa-
(148 )