Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

Jeremferdenas nutilo, užsidengė delnais ausis, bet vis tiek
girdėjo duslų ritmingą dunksėjimą.
- Kas čia? - sumurmėjo jis, pažvelgė pro langą, paskui į
vairuotoją, kuris irgi purtė galvą, nesuprasdamas, iš kur sklin­
da keistas garsas. - Kažkas mašinai?
Kornelijus tylėjo. Jis žinojo, kas čia yra. Tai kurtinančiai
plakė jo širdis.
11. Šiandien, kai Paukščių kalėjimas paverstas Nacijos mu­
ziejum, bet kas gali nueiti ir pasižiūrėti 412 kambarį deši­
niajame korpuse. Rodos, ten netgi nemokamas įėjimas. Ta­
čiau beveik niekas čia neužsuka. Muziejuje esama ir įdomes­
nių dalykų už nedidelę švarią patalpą su dviem kušetėm,
užtiestom balta marška, su kažkokia neišvaizdžia aparatūra
kampe, primenančia namudinės gamybos negrabų oscilogra-
fą. Kas dar? Kabykla paltams, kėdė. Rodos, ir viskas. Tikrų­
jų dramų dekoracijos niekuomet nebūna nei ekscentriškos,
nei prašmatnios. Tai reginio, pramogos privilegija.
Siame kambaryje niekas nepasikeitė nuo anų atmintinų
dienų, ir Kornelijus, įžengęs čionai, pamatė tą patį, ką mato
bet kuris šiandieninis ekskursantas.
- Manau, kad nėra jokio reikalo delsti, - pasakė Jeremfer­
denas atsisegiodamas marškinius.
- Galbūt geriau kas iš mūsų? - neryžtingai paklausė inži­
nierius baltu chalatu.
- Ne, - atsakė diktatorius. - Aš pats. Viena, puikiai pažįstu
šį žmogų, antra, gerai žinau, ko ieškoti. Manęs nesuklaidins.
Inžinierius gūžtelėjo pečiais ir nusisuko prie savo mygtukų
ir lempučių. Jeremferdenas nusivilko švarką, paskui marški-
( 190 )