Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

to vandens pakliuvo mudviem į akis, mes suskatome šluos­
tytis jį, o ponai, apstoję tramvajų, pamanė, kad mes apsiver-
kėm, ir ėmė ploti. Tuomet mes iš tikrųjų apsiverkėm ir bu­
vom sklidini laimės. Ir keletas moterų taip pat apsiverkė.
Mes verkėm ir juokėmės. Gyvenimas prasidėjo.
Ponai susėdo į vagoną, mes suraginome žvilgančius ristū­
nus ir pajudėjome. Visą kelią iki stoties ir vėl atgal iki rotu­
šės mus lydėjo raiti žandarai. Visas Nikalojaus prospektas
buvo prisikimšęs žmonių, besigėrinčių dailiais spindinčiais
vežimais ir iščiustytais tarnautojais. Tą pirmąjį kartą kon­
duktoriai nerinko pinigų, ir visas jų darbas buvo oriai stovė­
ti prie laiptelių. Visas miestas buvo pakiliai nusiteikęs, ro­
dės, vyksta kažin kokios didelės iškilmės.
Aš išgirdau, kaip ponas Diuponas, tramvajaus koncesinin-
kas, pasakė:
- Gyvenimas dabar ims bėgti šuoliais.
Du ponai suplojo rankomis, kiti nusijuokė. Aš pažvelgiau
į Guduką, brolelį savo, ir pamačiau, kad jis švyti, panašiai
kaip naktį apšviestas mėnulio. Ir vėl teko nusibraukti ašarą.
Rotušėje ponas Diuponas buvo patiekęs užkandžių, pa­
kvietė ir mus, tarnautojus. Nauji mūsų drabužiai atrodė puoš­
niai net čia, kur buvo susirinkę vieni ponai. Mums paruoš­
tas atskiras stalas, bet užkandžiai tie patys kaip ir ponams.
Visi kibo į retąsias žuvis, o mudu su Guduku - į mėsą, šaltą,
gražiai išvirtą, su gelsvais drebučiais tarpuose ir petražolė­
mis ant viršaus. Ponai sakė kalbas, keli iš jų pakartojo pono
Diupono žodžius, kad gyvenimas dabar ims bėgti šuoliais,
pažanga žymu visur, žmonės laisvesni, turės daugiau laiko ir
galės daugiau galvoti apie dorovę. Po kiekvienos kalbos gė-
SAUL1US TOMAS KONDROTAS (111)