Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

Tačiau aš nemiriau.
Naktimis, kai negalėdavau užmigti, klajodavau gatvėmis
tyrinėdamas kiekvieną veidą, tuščiai vildamasis sutikti pa­
žįstamą. Vieną kartą nuėjau į tą vietą, kur mane užklupo
mano lemtis, ir tenai išgyvenau keistą viziją. Man pasirodė,
kad vėl girdžiu paskutines nutolstančio savo dalinio kaden­
cijas ir matau savo draugus, sukančius už gatvės kampo.
Kol ten stovėjau galynėdamasis su savo košmaru, bandy­
damas jo nusikratyti, šalia manęs sustojo išklerusi mašina,
vairuotojas nuleido stiklą, pažvelgė man į akis ir velniškai
kvatodamasis sušuko: „Aš tave pažinau! Tu - vienas iš tų
Niū Džersio benkartų beždžionpisių!" Tai pasakęs jis nu­
važiavo.
Kaip nuostabu buvo pajusti, kad iškreiptas pasaulis skyla
ir dūžta, o sena, patikima tikrovė grįžta. Kaip puiku buvo
suprasti, kad po visų ilgų vienatvės, gyvenimo karantine metų
vartai atsiveria, gimsta viltis atgimti, užpildyti turiniu absur­
dišką pasaulį, vėl įgyti sugebėjimą spręsti ir vertinti.
Mano gyvenimas pasikeitė. Aš vėl toks, koks kažkada bu­
vau. Aš ne tik vežioju keleivius, bet mąstau apie savo praeitį,
stebiu ir klausausi, kaupiu ir rūšiuoju faktus, kuriu naujas
strategijas, naujus ginklus. Aš daugiau nebeaušinu burnos su
klientais, nebeturiu laiko.
Netrukus išauš diena, kai aš perkirsiu upę į Niū Džersį,
surinksiu naują kariuomenę ir pradėsiu kitą kampaniją. Įsi­
dėmėkit! Šį kartą mes atūšime kaip uraganas, cunamis, ne-
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (251)