Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

neišmanė apie salos kalėjimus ir nežinojo, kuriame jį užda­
rė. Ar jam bus leista pasimatyti su motina ir seserim? Kokios
yra pasmerktojo myriop teisės? Ko jis gali prašyti, ko reika­
lauti? Ar yra čia kas nors, galintis atsakyti į jo klausimus?
Kornelijus apžiūrėjo savo kamerą. Nieko ypatingo. Kal­
kėmis išbaltintas kambarys. Palubėj silpna elektros lemputė.
Prie vienos sienos medinis gultas, prie kitos stalas ir tabure­
tė. Kampe prie durų mėlynas emaliuotas kibiras, dvokiantis
chloru. Langas su grotomis taip aukštai, kad pro jį neįma­
noma pažiūrėti net užsilipus ant taburetės.
Jis du kartus apsuko ankštą patalpą. Visiškai nebuvo kas
veikti, kuo užsiimti. Nei knygų, nei, blogiausiu atveju, laik­
raščių, iš kurių galima būtų sužinoti, kas gi vis dėlto vyksta
pasaulyje, kokie visuomeniniai procesai pagavo jį į savo mės­
malę. Iš romanų jis žinojo, kad kalėjimuose dieną gulėti ant
gulto draudžiama. Bet dabar, kaip pasmerktasis myriop, jis
galėjo nepaisyti panašių draudimų. Kas dar galėtų jam atsi­
tikti, jei ir pažeistų kokias taisykles? Jis išsitiesė ant gulto ir
užsimerkė. Tyla. Jokio krebždesio, kuris liudytų, kad gretu­
tinėse kamerose esama ir daugiau pasmerktųjų. Tik kažkur
tolumoj klykė žuvėdros.
Ką dabar veikia jo motina ir sesuo? Kaip jos reaguos į ži­
nią apie nuosprendį, jeigu, suprantama, joms bus pranešta
apie tai? Dėl motinos Kornelijus beveik buvo ramus. Ji vis
rečiau ir rečiau sugrįždavo į realybę, o ir atgavusi sąmonę ne
visada prisimindavo, kas esanti. Ji seno jau nebe metais ir
mėnesiais, o dienom ir valandom, taigi informacija pasimes
tarp jos sapnų, vizijų ir tolimos vaikystės prisiminimų, tarp
pojūčių, be jokios atrankos kaskadais virstančių į jos pavar-
SAULIUS TOMAS KONDROTAS (153)