Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

pasakė Kornelijus išeidamas iš už uolos. - Na, gerai. Eime.
Aš parodysiu jums, kur ji yra.
- Kur? - paklausė Jeremferdenas.
- O! Toli praeity. Tenai, kur jūs niekad nerastumėt. Pra­
džioje.
Ir Kornelijus nuvedė Jeremferdeną vingiuotais takeliais at­
gal, į savo praeitį. Jis atvėrė prieš jį visas duris, parodė visas
savo atminties saugyklas. Jie skverbėsi į tą kraštą vis toliau,
vis giliau, ir Jeremferdeno akims atsiskleidė aibės Korneli­
jaus gyvenimo scenų, nemalonių situacijų, su kartėlio apna­
šom, laimingų akimirkų, kibirkščiuojančių tarsi vynas žva­
kių šviesoj. Naktų košmarai, kūrybinės nesėkmės, nelaimin­
gos meilės, niekam neišpažinti jausmai, žalingi įpročiai,
nuodėmingos mintys, išsipildę ir neišsipildę lūkesčiai. Jau­
nystė, vaikystė... Kornelijus neslėpė nieko. Nepavargdamas
jis vedžiojo Jeremferdeną iš vienos vietos į kitą. Lengvai ap­
versdavo skrynias, išpildavo malonius prisiminimus Jerem-
ferdenui po kojų. Arba suspausta širdim atverdavo užrūdi­
jusius girgždančius vartus, ir tada ant jų griūdavo širdgėlų ir
nuoskaudų lavinos. Kuo toliau į praeitį juodu ėjo, tuo švie­
sesnis darėsi kraštovaizdis, tuo mažiau slėptuvių, pilnų skaus­
mingų pojūčių, tuo daugiau džiaugsmo ir ramybės. Aibės
veidų, žodžių, jausmų, drabužių, daiktų praslinko pro Je­
remferdeno akis tarsi galerijoj. Visa tai turėjo padaryti ir
padarė jam įspūdį, tačiau visai ne tą, kokio tikėjos ir laukė
Kornelijus. Jeremferdenas nė akimirką nesiliovė skeptiškai
šypsotis. Lūkesčiai, kad Jeremferdenas, praėjęs visą Korne­
lijaus gyvenimo kelią, pakeis savo pažiūras, nuostatas, pats
pasikeis, žlugo. Karalius Cedis, panorėjęs įveikti išminčių
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (199)