Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

greitos ir lengvos mirties, ir gerbiame mirusius kančiose. Dve­
jus metus aš išgulėjau, slaugomas Petručio, savo brolio, ir
nors nežinau, kaip tas laikas praėjo, mirti nesirengiau. Bu­
vau pageltęs ir sudžiūvęs kaip pakaruoklis, bet nekentėjau.
Kur buvo mano siela ištisus dvejus metus? Kur ji buvo?
6. Jisai vis tebebuvo silpnas, mano brolelis. Jau valgė daržo­
vių ir gėrė pieno, jau valiojo pakilti iš lovos, kad neprisiderg-
tų joje, žvilgsnis jo jau tiek sutvirtėjo, kad galėjo atsiremti į
daiktus. Tačiau permainos dėjosi labai lėtai, veik nepastebi­
mai, tarsi Gudukui būtų išsekusi atsarga valios, kuri kiekvie­
ną gyvą padarą verčia judėti, daugintis, geisti. Niekas jo ne­
domino, jis nenorėjo kalbėti, ir aš, kiekvieną vakarą grįžda­
mas po darbų namo, tikėjausi išvysti, kaip pro mūsų trobelės
duris kojom į priekį išskrenda liesas, gelsvas vyriškis neskustu
sustingusiu veidu: jo rankos ištiestos, delnai prispausti prie
plonų šlaunų, akys plačiai atmerktos ir įbestos į debesis, po
kuriais jis lekia. Aš vis laukiau, kaip pro trobelės duris be gar­
so išskris Gudukas, mano brolelis, ir nulėks tolyn virš laukų,
vilnijančių javais, virš saldžiai kvepiančių pievų, virš ežerų,
glostomų silpno vėsaus vėjo, vis tolyn ir tolyn.
7. Praeis daug laiko, dešimtis kartų paukščiai išskris ir vėl
sugrįš, daug kartų prisnigs ir vėl nutirps, vėjas pūs iš vakarų
į rytus ir vėl atgal, iš šiaurės į pietus ir vėl atgal, daug žmo­
nių išnyks ir daug atsiras, daug bus smagiai juoktasi ir verk­
ta ir daug piktai, kol išauš geltona diena, Gudukas persižeg­
nos prieš tingų vasaros dangų ir įžengs į teismo rūmus, kad
liudytų sinagogos tarno Kaco byloje. Neįvertins jo žodžių
teismas ir netgi neįrašys į bylą, nes įtars Guduką, brolelį ma­
no, esant ne viso proto.
( 102)