Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

„Kokia nyki medžioklė be skalikų..." - galvojo Jeronimas
Kintana vakare stumdamas švelnius šovinius vamzdin. Jis
nusprendė veikti kitaip. Paprastas vaikščiojimas po Sniego-
viją, viliantis atsitiktinai pamatyti lapę, neatnešė sėkmės. La­
pė, galimas daiktas, pajuto, kad yra medžiojama, ir stengėsi
būti kitame Sniegovijos pašaly. Varstydamasis batus Kintana
apgailestavo, kad neturi šuns. Visą gyvenimą, eidamas me­
džioti lapių, jis apgailestavo dėl to. Tačiau tikrų lapių nega­
lima medžioti su šunim. Čia tegali pagelbėti žmogaus širdis,
jautresnė už bet kokio šuns uoslę, ir protas, geriau už bet
kurį skaliką sugebantis užbėgti lapei už akių, užkirsti jai vi­
sus kelius pulti ir trauktis. Ar pakankamai bus jautri Mar-
kandijos širdis? Ar smulkmenos neatšipins Markandijos Petro
proto ligi tos dienos, kai pasirodys nauja lapė, o Kintana
seniai trūnys juodoje žemėje? Štai klausimai, kurie nedavė
Kintanai ramybės dieną ir vakare rengiantis medžioklėn. Šį
kartą Jeronimas Kintana ryžosi elgtis kitaip.
Po anos, dabar jau tolimos dienos, kai Markandija Petras
papiktino Sniegoviją savo lėlėmis, keistas nerimas ėmė
skverbtis į jo širdį. Ne, lapės jis nebijojo. Tačiau nerimas
braižėsi krūtinės ertmėj, vertė kažką daryti, o jis nežinojo
ką. Mažasis Petras baisėjosi jausdamas, kaip sparčiai teka
laikas, o jis po senovei nežino, iš kur tokia neramybė. Norė­
damas sustabdyti laiką, Markandija ėmė girtuokliauti. Bala-
žin iš kur jis ėmė pinigų degtinei ir vynui, tačiau tokį plem-
pimą vargu ar išneštų net turtingiausiojo Sniegovijos žmo­
gaus kišenė. Ir tai kėlė nuostabą, bet buvo ir baisu, nes
Markandija žuvo visų akyse. Be to, nesuprantamai ėmė elg­
tis Herbertą Nabė. Iš pradžių ji suskato be jokio saiko puoš-
SAULIUS TOMAS KONDROTAS (127)