Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

siu, kad tokiai paprastai kovai puikiai tiko ir lengvi gink­
lai, kaip antai Paderevskio G menuetas, labai patogus nai­
kinti mažoms grupėms, pasislėpusioms skersgatviuose ir tar­
puvartėse, ir Paganinio Kaprizai solo smuikui, ypač paran­
kūs pavieniams priešo kareiviams persekioti.
Dabar, kai Niū Džersio valstija jau buvo išvaduota ir išva­
lyta, mums reikėjo nutraukti kampaniją ir skirstytis po na­
mus. Deja, mes to nepadarėm. Apsvaigę nuo pergalės, ma­
nėme, kad niekas pasaulyje neįstengtų mūsų nugalėti. Kita
vertus, nors savo darbą padarėm, supratom, kad ilgainiui
kils nauji maištai, kol mūsų priešas liks pajėgus juos rengti.
Du svarbiausi širšių lizdai buvo Niujorkas ir Čikaga, irštvos
ištvirkėlių, narkotikų prekiautojų ir nusikaltėlių gaujų, pul­
dinėjančių dorus piliečius ta šlykščia muzika, kurią jie vadi­
na džiazu.
Pornografija, irimas ir korupcija plito iš tų dviejų vietų.
Mums atrodė, jog dabar geriausias metas padaryti tam galą
visiems laikams. Mūsų šventa pareiga.
Vos apsitvarkėme ir atgavome jėgas, leidomės į žygį šiau-
rėn, Cery Hilo ir Vilingboro link, visur sutinkami kaip nuga­
lėtojai. Mažų miestelių gyventojai netingėjo atvykti iš savo
užkampių prie pagrindinių kelių, kuriais traukė mūsų kariuo­
menė. Jie rodė mums, savo išvaduotojams, daug dėmesio ir
pagarbos. Visi mums plojo, ūkininkai grūste grūdo maistą ir
alų, paprasti miestiečiai spaudė mums rankas ir sakė iškilmin­
gas kalbas, merginos dalijo gėlių puokštes ir aistringus buči­
nius, neretai su tikro geismo atspalviu. Panašiai mus sutiko
Trentone: didžiulės iškilmės, šūksmai, vėliavos, nuostabūs, di­
dingi fejerverkai juodoj naktinio žiemos dangaus prarajoj.
(248 )