Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

Kruvinais drabužiais, ginkluotas dviem baisiais peiliais, pa­
žliugęs prakaitu nuo bėgimo, Juozapas neatrodė kaip tikras
klientas, kai įžengė į tą abejotinos reputacijos įstaigą. Sar­
gams pristigo drąsos pastoti jam kelią. Su vienu iš tų savo
peilių rankoje, sunkiai alsuodamas, jis sustojo salės vidury­
je. Jam nuo lūpos tįso seilė, smilkiny tvinksėjo stora krauja­
gyslė - gryna agresija. Bomba. Lavandos kvapas ir pliušo
interjeras - rausva šviesa, inkstų spalvos sienos ir šviežios
kiaulienos tonų baldų apmušalai - šiek tiek jį nuramino. Juo­
zapas pasisuko į išbalinto veido madam - priklijuotom blaks­
tienom, su telefono rageliu rankoj, pasirengusią kviesti po­
liciją - ir pamojo jai padėti ragelį. Ji padėjo. Kas dabar bus?
Ogi Astoras Piazzolla, akordeono virtuozas, Quinteto Nue-
vo Tango, kurio aistringa, jaudinanti muzika kaskadais virto
iš sienose įtaisytų garsiakalbių, aitrus milongos ir habaneros
mišinys, begėdiški ritmai, kurie privertė Juozapą paleisti iš
rankos peilį, stovėti lyg statulai savo paties šlapimo baloje ir
stebėtis, kaip jis čia iš tikrųjų atsidūrė. Kur buvo jo protas,
kai jis čiupo peilius ir bėgo iš krautuvės? Manė, kad didvy­
riškai išvaduos princesę iš slibino guolio? Ryžtingai padarys
galą savo paties kančioms? Jis apsidairė. Kur tas slibino guo­
lis? Čia tebuvo tik nešvankūs šoninės spalvos apmušalai ir
standartiška salsva muzika, sklindanti iš viršaus. Tai, kas pra­
sidėjo kaip drąsus, nors ir teatriškas apsisprendimas, baigėsi
pažeminimu: jis šlapinosi į kelnes, neįstengė sulaikyti, nega­
lėjo nieko padaryti, tik suprato, kad vėl pakliuvo į tą pačią
bėdą, nuo kurios viskas ir prasidėjo.
Toji mergina irgi čia; aukšta ir liekna ji prasiskina kelią
pro karoliukų užuolaidą, pusnuogė, jos nuostabus kūnas kaip
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (235)