Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

XIV
Minioje, susirinkusioje aplink bokštą palydėti Nikodemo su
Serapinu, stovėjo vyras susimąsčiusiu veidu. Jo rūbas buvo
su gedulo ženklais, bet jau senais ir apsitrynusiais. Neatitrauk­
damas akių jis stebėjo dėžutę bokšto viršūnėje.
- Gerbiamasis, - paklausė žmogų, stovintį greta, - koks
ten daiktas?
- Baltas medinis indas su vaistais, galinčiais įveikti mirtį.
Jį mums dovanojo upė prieš daugel metų.
- Jeigu mano akys dar nors kiek regi, tai indo šone yra
kažkoks užrašas.
- Taip. Ten parašyta VIR. Vyriškumas.
- Šit kaip, - sumurmėjo ateivis. - Dėkui jums.
Jis prasibrovė pro minią, pasuko keliu ir nužingsniavo juo
į kalną sparčiai ir neatsigręždamas. Tik įkopęs į viršūnę pa­
žvelgė į kaimą, upę, žmonių minią ir bokštą.
- Vyriškumas, - tarė pats sau. - Kai prieš daugel metų
paleidau aš pasroviui urną su mylimosios palaikais, užrašiau
VIRGINAE FAVILLA. Sudegintos mergelės pelenai. Štai kur
tu atsidūrei, mylimoji, mano sužadėtine, seserie mano. Vy­
riškumas. Ar gali būti tau geresnis paminklas? Žmonės plūs
tenai, kur bokšte ilsiesi tu, ir atgaus sveikatą. Upeiviai žiūrės
į tavo kapą ir su pagarba nukels kepures, brangusis mano
vaikeli. Vaistai nuo mirties. Vyriškumas. Ką gi. Toks yra iš
tiesų vyriškumas pasaulio, kuris pats sau yra vaistai nuo mir­
ties. Ir tu jame. Ir aš, jeigu leisi.
Sudie.
SAULIUS TOMAS KONDROTAS ( 5 9 )