Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

se intelekto viršūnėse jis patirs tą geidžiamą pilnatvės pojū­
tį, užmirš tai, kas jam neduoda ramybės šiandien, dabar ir
čia. Bet taip neatsitiko. Ir tada žmogus atsigręžė atgal, tik­
rindamas nueitą kelią, bene aptiks kur nors klaidą ar daug
klaidų. Jis pakėlė tai, ką numetė tam kely kaip nereikalingą
naštą, ir ėmė prisikišęs žiūrėti, galgi tie daiktai visai nebuvo
šiukšlės, galgi kaip tik jie ir buvo auksas, kurio jis beviltiškai
ieško. Iš čia augantis mūsų laikais burtų ir manijos populia­
rumas, iš čia tos nuojautos apie gilią negyvosios gamtos iš­
mintį ir neribotas dvasios laisvės galimybes, neva (o gal iš
tiesų) slypinčias joje. Iš čia mūsų laikų susidomėjimas etno­
grafija, liaudies medicina, primityvių tautų mitais ir kosmo­
loginėm sistemom, nes jos yra arčiau ištakų, arčiau pradžios,
arčiau negyvos gamtos, mirties. Iš čia orientacija į Rytų kul­
tūrą ir netgi, manau, abstraktusis menas, nes tose iš pažiū­
ros chaotiškose linijose ir dėmėse galima pajusti stebuklin­
gus materialinės laimės ir išminties atšvaitus. Archeologija
ir kiti mokslai, paremti iškasenom, tai yra tuo, kas jau fak­
tiškai priklauso negyvajai gamtai. Astrologija, mūsų dienų
dėmesys horoskopams ir magiškoms mineralų savybėms. Il­
gesys paprasčiausių žodžių, reiškiančių paprasčiausius daik­
tus, tokius kaip vanduo, oras, medžiai, sniegas. Daugiau ar
mažiau atvira neapykanta viskam, kas tikrai intelektualu,
subtilu ir sudėtinga. Tam tikra dievobaiminga pagarba bepro-
čiams, viskam, kas iracionalu, tokiam gyvenimo būdui ir to­
kioms vertybėms, kurios būtų absoliučiai netoleruojamos
ankstesniais amžiais, kol dar žmonija tikėjo, kad intelektas
yra mesijas, pašauktas išvaduoti ją iš ribotos, slegiančios bū­
ties. Apsidairykite, visa tai egzistuoja. Tai argi mirtis nėra
( 170)